Mitkiškių akmuo

Mitkiškių akmuo su „Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis“ – mitologinis akmuo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Neries ir Sukros upelių santakos, ties Mitkiškių kaimu, priešais salą Neryje (kitame krante – Kernavės piliakalniai). Nuo kelio 4717  Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai  matomas prie akmens stovintis kryžius. Akmenį žymi pastatyti ženklai.

Akmuo – su trimis įdubimais, vadinamais „pėdomis“. Didžiausias įdubimas žmonių vadinamas „Mergelės Marijos pėda“. Buvo tikima, jog Marija čia paliko savo pėdsaką kaip malonės ir globos ženklą. Kitą įdubimą žmonės vadina „Kristaus“, arba „vaikelio Jėzaus pėda“. Trečiasis įdubimas vadinamas „Avinėlio pėda“.

Prie Mitkiškių pėduotojo akmens žmonės anksčiau eidavo melstis, dėdavo aukas. Dažnai akmenį laikė šventu ir gydančiu, pvz. per Devintines ten palikti vainikai buvo naudojami kaip gydymo priemonė. Nuo XIX a. prie akmens laikytos mišios, dedamos aukos. 1935 m. prie akmens buvusi aukų dėžutė, surinktos aukos buvo atiduodamos parapijos kunigui. Akmuo buvo laikytas stebuklingu. Dešimtą penktadienį po Velykų žmonės iš mišių su visa procesija ateidavo iki akmens melstis, eidavo keliais aplink jį. Apie akmenį žinoma daug padavimų.

Kita nuomonė apie kryžiaus akmenį susidaro kiek pažinus geriau jojo apylinkes. Netoli nuo akmens į vakarus, smėlio kalvelėje prie Sukros upelės, randasi žymės, kad čia žmogaus gyventa dar giliausioje senovėje, — čia daug liko ant smėlio paviršiaus titnaginių įrankių ir skiltuvų, molinių puodų šukių su ryškiais akmens ir vario gadynių raštais, krūvos akmenų iš tų laikų kapinyno. Kartu toje pačioje kalvelėje žymės XIII-XIV amžiaus laidojimo, nuo kurio liko ant paviršiaus apeiginių molinių puodų šukės, liekanos kaulų ir smulkiųjų senovės daiktų. Matomai ši vieta buvo visą laiką gyvenama nuo giliausios senovės ir randamos čia pirminės kultūros sodybų liekanos, senkapis ir akmuo sudaro gražų praeitis vaizdelį.

Pasak padavimų, Mitkiškių akmuo buvęs kitados stovėjusios bažnyčios vietoje. Akmenį bandyta skaldyti, bet tik pradėjęs darbą akmenskaldys apakęs, o iš akmens ėmęs tekėti kraujas. Archeologinėje literatūroje Mitkiškių akmuo minimas nuo XIX a. vidurio. Laikomas šventu, tikima, kad turi gydomųjų galių.