Maišiagalos piliakalnis

Baudžiauninkų kepurėmis ir rieškučiomis supiltas piliakalnis

Address

Maišiagalos piliakalnis

GPS

54.8663056, 25.0636111

Address

Maišiagalos piliakalnis

GPS

54.8663056, 25.0636111

Piliakalnis įrengtas Dūkštos dešiniajame krante esančioje iš aukštumos pakraščio suformuotoje kalvoje. Šlaitai statūs, 14–18 m aukščio. Aikštelė ovali, 40 x 65 m dydžio. Papėdėje aplink piliakalnį yra 360 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys; už jo supiltas 270 m ilgio, 4 m aukščio pylimas. Už šio pylimo į pietus iškastas 5 m pločio, 1 m gylio griovys. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio esančioje aukštumoje buvo įrengtas įtvirtintas papilys, jo papėdėje išliko 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio pylimas. Į šiaurę ir pietvakarius yra papėdės gyvenvietė, kuri užima 1 ha plotą. Piliakalnis įrengtas I tūkstantmečio pradžioje, nuo I tūkstantmečio vidurio negyvenamas, vėl apgyventas II tūkstantmečio pradžioje, aikštelė padidinta.

Pagal padavimus ir istorikų – romantikų pasakojimus (M. Balinskis), senosios lietuvių tikybos laikais prie piliakalnio šlamėjęs šventasis ąžuolynas, kur stovėjus dievaičio Kukuvaičio statula. Ten buvęs sudegintas Algirdo kūnas, drauge su jo žirgais.

Apie minėtą piliakalnį pasakojamas ir toks padavimas: Prieš daugelį metų Lietuvoje siautėjusi maro liga. Ji dar nebuvo pasiekusi Maišiagalos, tačiau visi bijoję, kad galinti veikiai užplūsti. Vienas senelis pataręs, kaip jos išvengti: reikia padaryti aukso žagrę, įkinkyti į ją porą dvynų jaučių, surasti iš dvynių gimusi vyrą, kuris apartu viena vaga susijungusių kaimų laukus. Taip ir buvę padaryta. Žmonės noromis aukoję pinigus aukso žagrei pirkti. Apylinkė laimingai išvengusi maro. Paskui žagrė buvusi paslėpta piliakalnyje. Tačiau prieš pusantro šimto metų kažkas piliakalnį kasinėjęs ir žagrę suradęs.

Kiti padavimai sako, kad piliakalnį supylę ponų varomi baudžiauninkai, nešdami žemę kepurėmis ir net rieškučiomis. Piliakalnio viduryje stovi puikūs rūmai. Iš piliakalnio eina požeminiai urvai, kitados jungę piliakalnį su dvaro rūmais. Piliakalnis dažnai vadinamas Bonos vardu nes kitados čia stovėję jos puošnūs rūmai.

XIX a. piliakalnį tyrinėjo nežinomas asmuo. Šie neužlyginti kasinėjimai labai pakeitė aikštelės išvaizdą. Dabar ji perkirsta 12 m pločio, 2­-3 m gylio grioviu, einančiu šiaurės–pietų kryptimi ir 8 m pločio, 1,5 m gylio grioviu, einančiu nuo didžiojo griovio rytų–vakarų kryptimi, bei tokiu pat trumpesniu grioveliu pietvakariniame aikštelės dalyje. Iš didžiojo griovio žemės mestos į šonus ir rytų pusėje sudaro iki 1,5 m aukščio, 8 m pločio pylimą. Piliakalnis apaugęs retais lapuočiais medžiais, pietvakarinėje papėdėje pastatytas akmeninis paminklas, šiauriniame šlaite įrengti laiptai.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra papilys. Jo aikštelė turėjo būti pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, tačiau tikslesnis jos dydis neaiškus, nes papilys labai suardytas miestelio pastatų. Geriau išliko tik jo pietinė pusė. Čia į rytus nuo piliakalnio pietrytinio papilio papėdėje yra iškastas 6 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 2 m aukščio, 13 m pločio pylimas 4 m aukščio išoriniu šlaitu. Išlikusio pylimo ilgis – 120 m. Pagal jį galima apytiksliai spėti, kad papilio aikštelė buvo apie 200 m ilgio ir 120 m pločio.

Į šiaurę ir pietvakarius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x