Čiaunas

Čiaunas, Čiauno ežeras

Adresas

Čiaunas. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė esanti šalia ežero, kitoje pusėje kelio.

GPS

55.778190131456, 25.874733924866

Adresas

Čiaunas. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė esanti šalia ežero, kitoje pusėje kelio.

GPS

55.778190131456, 25.874733924866

Čiaunas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, 4 km į šiaurės rytus nuo Dusetų, Sartų regioniniame parke. Ilgis rytų – vakarų kryptimi 1,35 km, plotis iki 0,48 km. Giliausia vieta yra vakariniame gale, ji siekia 8,4 m gylį. Ežero dubuo rininės kilmės. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 4,54 km. Krantai žemi, pelkėti, šiaurės rytuose telkšo ~ 35 ha Pakerių raistas. Vakarinėje dalyje yra nedidelė salelė (0,33 ha). Dugną dengia karbonatingas (šiaurėje), molingas (vakaruose), sapropelingas (rytuose) dumblas. Ežerą supa Ilgašilio miškas.

Čiaunas priklauso Šventosios baseinui: ežerą iš rytų į šiaurę prateka Zaduojos upelė (iš Latviškio ežero į Zaduojį). Ežero pakraščiai apaugę nendrėmis, maurabragiais.

Ežero pavadinimas sėliškas (Kiaunas), siejamas su liet. kiaunė.

Visokius dalykus pasakoja apie Čiauno ežerą žmonės, porina, kad kadaise vienoje jo pusėje gyveno žvejys Čiaunius, o kitoje – medžioto­jas Žvirblis, kuris turėjo nepaprastai gražią dukterį Meilutę. Čiaunius ir Meilutė pamilo vienas kitą, bet negalėjo būti drauge, nes medžiotojas Žvirblis labai prieštaravo šiai meilei. Jaunuoliai slapukavo: Čiaunius vi­durnaktį atplaukdavo pas Meilutę, o ši išbėgdavo iš namų jo pasitikti. Vieną kartą žvejys nesulaukė mylimosios, grįžo į savo laivelį ir norėjo plaukti namo, bet pamatė jame mergelę. Čiaunius, manydamas, kad tai Meilutė, šoko į laivą. Bet rastoji laive šoko į vandenį ir pasinėrė. Jau­nuolis, bijodamas netekti mylimosios, taip pat paskui ją į ežerą šoko. Tuo metu mergelė laumė pagriebė žvejį ir pranyko ežero gelmėse.

Meilutė, sužinojusi apie Čiauniaus likimą, per dienas naktis sėdė­davo ant ežero kranto ir gailiai verkdavo. Bet ašaros jai niekuo nepadėjo – Čiaunius daugiau nebegrįžo, pavirto baubliu ir pradėjo graudžiai vaitoti. Kartą Meilutė pamatė laumę, kuri plaukiodama vandeniu lelijas skynė, vainiką pynė ir kažkokią dainelę niūniavo. Norėdama atkeršyti Meilutė šoko ant laumės: „Atiduok, laume ragane, mano mylimą ber­nelį!“ Bet tuo tarpu ir ją laumė pasigavo ir panardino į ežero gelmes. Meilutė virto lakštingala, kuri vasarą per dienas ir naktis čiulbėdavo miško tankumyne.

Nuo tol ežerą vadina Čiaunu, o mišką prie jo – Žvirbliasale.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.