Poškonių pilkapynas

Poškonių pilkapynas – pilkapių sankaupa pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 1 km į pietryčius nuo Poškonių, pušyne. Randamas sekant rodykles nuo Poškonių kaimo, pritaikytas lankymui. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas.

Pilkapyną sudaro apie 35 sampilus, kurie išsidėstę nuo 1-5 m iki 10-15 m atstumu vienas nuo kito, trimis nevienodomis grupėmis. Jie nuo 5-6 m iki 10-12 m skersmens ir nuo 0,3-0,5 m iki 1-1,2 m aukščio, dauguma žemo suploto pusrutulio pavidalo. Vienas pilkapis, esantis pilkapyno prietrytinėje dalyje – 22 m skersmens ir iki 2 m aukščio, kiek paplokščiu viršumi. Daugelis sampilų sužaloti ir deformuoti iškasus juose duobes, dalis sulėkštėję.

Didesniųjų ir dalies mažesniųjų pilkapių pagrindus juosia iš dalies užslinkę grioviai ar jų liekanos. Kai kurių sampilų šonuose pastebimi juos juosusių akmenų vainikų fragmentai ar paskiri vainikų akmenys. Didįjį pilkapį irgi juosia akmenų vainiko liekanos.

1952 II (vad. A. Tautavičius) ištyrė 4 pilkapius ir aptiko V-VI a. sudegintų mirusiųjų kapų.

Iš A. Tautavičiaus 1952 m. tyrinėjimų ataskaitos: Poškonių pilkapynas

Į pietryčius nuo Paškonių kaimo, tarp kaimų Paškonys, Siau­rimai, Šudainiai, Grybiškė, Didžiuliai ir Lastovčikai guli nedi­delis, keliasdešimt ha apimąs pušynėlis – „Chvoinikas”. Pušynas apima kalvotą vietą, vakarinėje jo dalyje bala, per kurią tekėjo upelis – Gaujo intakas.

Pušynėlio dalyje, priklausančioje Siaurimų ir Šudainių kai­mams, apie 1 km nuo Paškonių kaimo prie lauko keliuko guli pil­kapių grupė. Pilkapiai išsidėstę nelygioje vietoje – pilkapių už­imamas plotas iš lėto kyla einant iš vakarų į rytus.

Pilkapių grupę sudaro 24 pilkapiai. 15 iš jų yra Siaurimu lauke, o 9 Šudainių kaimui priklausančioje dalyje.

Savo išore pilkapiai išsiskiria iš kitų apylinkėje esančių pilkapynų. Jie apvalūs, nes kartais priemena šiek tiek keturkampį užapvalintais kampais ar net ovalą. Palyginti jie gerai išsilai­kę, nes visas jų paviršius rūpestingai apgrįstas akmenimis (ypač mažesnių). Akmenys vidutinio didumo (žmogaus galvos dydžio – 20×30, 25×40 cm). Pilkapiai turi plokščius viršus. Tik mažesni labiau primena pusrutulį, tuo tarpu didesnieji turi staigiai aukštyn kylančius šonus, o viršus jų beveik visai plokščias. Iš išorės jie primena taisyklingai, rūpestingai sukrautas akmenų krūsnis, o ne krūvon sumestus akmenis. Prie kai kurių pilkapių papėdės pastebima kažkas panašaus į nežymų griovelį.

Nors iš išorės jie ir sudaro akmenų krūsnių vaizdą, bet stebint kelis suardytus-perkastus pilkapius paaiškėja, kad jie tik iš viršaus apkrauti akmenimis. Viduje sampile akmenų nesima­to. Sampilas – grynas smėlis be jokių degėsių priemaišų. Šiuo at­veju jie primena Kazarovščyznos pilkapius (žr. St. Jarocki, Kurhany i cmentarzyska w pow. Oszmianskim) „Swiatovit”, t. III.).

Pilkapių dydis įvairus. Daugiausiai jie turi po 5-8 m skersmena. Tik du iš jų turi po 12 m skersmens, o didžiausias pilkapis esąs kapinyno pietryčių pakrašty, turi net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Šiaip pilkapių aukštis svyruoja nuo 0,7 iki 1,2 m aukščio.

Atstumas tarp pilkapių įvairus, bet šiaip jie išsidėstę, palyginus, nedideliame plote ir sudaro tarsi dvi grupes – vieną kalvos šlaite, kitą – labiau kalvos viršuje. Įdomu, kad žemesnė­je vietoje ir pilkapiai daugiausia mažesni. Tuo tarpu didžiausias pilkapis guli ir aukščiausioje pilkapyno vietoje.

Dabar pilkapiai yra pušyne. Virš kai kurių iš jų auga 30 – 40 metų pušaitės. Šiaip matosi, kad pušynas anksčiau artas, žymu rėžių ežios, laukas labai akmenuotas ir ant ežių, o dalinai ir prie pilkapių papėdžių ar net virš pilkapių dar sumesta akmenų iš lauko, bet jie daugiausiai lengvai atskiriami nuo akmenų, su­darančių pilkapio grindinį.

Šudainių ir Paškonių kaimų gyventojai pasakoja, kad šiuose pilkapiuose esą palaidoti kryžiuočiai. Pagal kitus – čia mirusius laidoję švedai. Bendrai, visi sutaria, kad jie išlikę iš karų. Šiaip kokių nors ypatingesnių padavimų apie juos neturi. Tiktai visi pasakoja, kad šis pušynėlis nors ir labai nedidelis, bet labai klaidus ir čia dažnai daugelis paklysta.

Hitlerinės okupacijos metu čia vieną ar du pilkapius perka­sęs Paškonių pradžios mokykloj mokytojavęs mokytojas su mokiniais, bet nieko neradęs. Apylinkės gyventojai taip pat bandę savo laimę, bet nieko neradę apart kažkokio raudono smėlio. Pilkapyne šiuo metu yra 7 apardyti pilkapiai (viduryje iškasti šuliniai), bet apie radinius girdėti neteko.

Tuo būdu savo išore pilkapiai išsiskiria iš visos apylin­kės pilkapynų, nes kitur taip rūpestingai apkrautų akmenimis pilkapių pastebėti neteko. Tik Kastkiškių pilk. (Dailydžių apyl. apie 5-6 km į šiaurę nuo Paškonių) ir Klevicų pilk, (apie 8 km į šiaurės rytus nuo Paškonių, jau Baltarusijos teritorijoje) galima paste­bėti akmenimis apmestų pilkapių, bet tokio rūpestingo apgrindimo tenai nėra. Tai turėtų būti patys vėlyviausi pilkapiai jau su griautiniais palaidojimais. Jų tikslesnei chronologijai ir laidosenai nustatyti artimiausioje ateityje reiktų čia pravesti bandomojo pobūdžio kasinėjimus.

Šiemet kasinėjimų nepavyko suorganizuoti, nes apylinkėje trūksta darbininkų.