Kategorija:Miškai
Kunigiškės miškas Kunigiškės miškas – taip vadinamas Subartonių miškų 713 kvartalas (1935 m. nurodyta, kad Kunigiškė esąs visas 21 kvartalas, t.y. 81,5 ha, brandaus miško – LŽV: Merkinės gir.). Šiandien čia išskirtos trys kertinės miško buveinės, vienoje iš jų dar yra senų ąžuolų. Subartonių miškų masyvas yra pietų Lietuvoje, Varėnos rajone,…
Peržiūrėti daugiauDainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 girios miškų. Didelė miško dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Girios pietinėje dalyje yra Čepkelių rezervatas. Miškai nusidriekę iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 70 km. Vakaruose siekia Nemuną, pietuose – Baltarusijos–Lietuvos valstybinę sieną, šiaurės vakaruose – Merkinę,…
Peržiūrėti daugiauRūdninkų giria − penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryčiuose. Girios plotas ~37 500 ha (mišku apaugę 32 900 ha). Vakarinę masyvo dalį kerta 105 Pirčiupiai–Eišiškės plentas, šiaurinę dalį − 176 Pirčiupiai–Jašiūnai kelias. Girios šiaurinėje dalyje įsikūręs miestelis – Baltoji Vokė. Tolėliau nuo girios, jos pietryčiuose maždaug 7 kilometrų atstumu įsikūrę Šalčininkai. Rūdninkų giria pasiekiama…
Peržiūrėti daugiauŠalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, –…
Peržiūrėti daugiauŽvėrinčiaus miškas (arba Žvėryno miškas) plyti Birštono savivaldybės šiaurės vakaruose, Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje. Nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas (~10 km), yra medžio skulptūrų, poilsiaviečių, laužaviečių. Apsilankiusieji Žvėrinčiuje giria miško grožį ir puikiai sutvarkytą aplinką. Nemaža dalis poilsiautojų tvirtina čia pajutę energijos antplūdį, ko gero, dėl didelio pušų išskiriamo…
Peržiūrėti daugiauUž devynių miškų, devynių kalnų ir plačių upių yra toks kraštas, skarotomis eglėmis apaugęs, mėlynų ežerų dabintas, smėliu ir žvirgždu nubertas, kalvomis, lomomis ir duburiais išmargintas. Senoliai pasakoję, kad čia, šiame krašte, įžymaus karvedžio kunigaikščio Utenio, Utenos miesto įkūrėjo, tėvonijos būta. Dar ir dabar vienas didžiausių šios vietos ežerų jo…
Peržiūrėti daugiau