Karvys

Karvys – ežeras Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Maišiagalos. Prie ežero įsikūrę Karvio, Paežerių, Eiliokiškių ir Užukarviškių kaimai. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos ir poilsiavietė. Pietine pakrante eina kelias 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė.

Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 12,1 km². Kranto linijos ilgis 5,9 km. Krantai aukšti, statūs, apaugę siauru medžių ir krūmų ruožu, rytinis krantas miškingas. Aplinkui plyti pievos, dirbami laukai. Plotas 60,7 ha. Ilgis iš šiaurės į pietryčius 2,68 km, didžiausias plotis 0,32 km. Paviršiaus altitudė 153,3 m, didžiausias gylis 24,9 m, vidutinis gylis 10,9 m. Įteka K-1 ir dar 4 upeliai, išteka Karvelė (Dūkštos intakas), ežeras priklauso Neries baseinui. Ežero pratakumas 54 %. Atabradas siauras, smėlingas.

Pasak padavimų, ežeras „atkeliavo“ iš Juodžių k. (į Š nuo ež.), iš prie Juodės upelio esančios Akies, iš Vidautiškių k. (Sudervės s-joje) ar iš Genių k. (Dūkštų s-joje). Apie ežerą taip pat pasakojama daug kitų padavimų. Vienas jų pasakoja apie tai, jog iš Vidautiškių atspėjęs jo vardą, ežerą išvedė kunigas – „šventas senukas“ (šventij (i) sanuk). Kiek pabuvęs naujoje vietoje, ežeras vėl pakilo ir iškeliavo toliau – Karvio, Melkio kaimų link. Čia būta „lietuvių kaimo“. Žmonės išbėgo iš namų, pamatę šėlstantį ežerą ėmė šaukti: „Ale ot, rėkti kaip karvė…“ ir tuomet akimirksniu visas ežero vanduo nusileido, užliejo didelę bažnyčią ir tris kaimus (R J. Godlevskij, 79 m., Šiauliškėse, Dūkštų s-joje. U. D. ir V. Vaitkevičiai 1995 m. – LTR 6489/96). Nuskendusios bažnyčios motyvas pasikartoja ir kituose variantuose (pig. VUB). Kartais nurodoma, jog nuskendusios bažnyčios vieta – ežero P dalyje, ties Karvio kaimu. Už šios bažnyčios esą užkliūdavę žvejų tinklai (LTR 6489/51) (V. Vaitkevičius).

Užfiksuoti tikėjimai, jog Karvio ežeras kasmet pasiima auką (LTR 6489/99; ežeras neužšąla tol, kol kas nors jame nepaskęsta – LTR 6489/16).

Padavimai sako, kad ežero dugne esąs paskendęs kaimas su žmonėmis. Atsitikę taip: vieną sekmadienį, pamaldūs kaimo gyventojai išėję į bažnyčią mišių klausyti. Namie likę tik nepamaldūs. Vienuose namuose iš po suolo augusi nendrė, ir jos niekaip nebuvę galima išveisti. Likusi namie nepamaldi duktė sumaniusi mišių metu patvarkyti gryčią. Tvarkydama užkliuvusi už nendrės, užpykusi ir ją su šaknimis išrovusi. Jos vietoje ištryškusi tokia stipri vandens srovė, užliejusi ir paskandinusi visą kaimą: išlikusi tik viena karvė, todėl vėliau šią vietą žmonės ir pavadinę Karviu.