Tverečiaus ąžuolas

Tverečiaus ąžuolas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, turintis gamtos paminklo statusą. Ąžuolas auga Ignalinos rajone, Tverečiuje, Švč. Trejybės bažnyčios šventoriuje. Rūšis – paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.). Ąžuolo kamieno apimtis 6,85 m, aukštis – 27 m.

Tverečiaus ąžuolas auga prie bažnyčios, kuri pastatyta 1501 m. toje vietoje, kur kadaise buvo kūrenama šventa ugnis. Įvedus krikščionybę aukuras buvo suardytas, tačiau seną ąžuolą žmonės gerbę ir jo nenukirtę. Prieš II pasaulinį karą ąžuolo viršūnė vietos klebono įsakymu buvo nupjauta. Nors be viršūnės, bet ąžuolas iki šiol žaliuoja. Pasakojama, kad šioje vietoje senovėje buvusi lietuvių šventykla. Senoliai pasakoja, kad 1387 m., po aukštaičių krikšto, Tverečiuje gyvenęs vaidila. Atėjus krikščionybei į Lietuvos žemę jis užgesinęs pagonių ugnį ir kumščiu į žemę įkalęs ąžuolinę lazdą… Iš tos lazdos ir išaugęs galingas ąžuolas.

Kitas panašu padavimas byloja – apie Tverečiaus ąžuolą pasakojama, kad jis išaugęs iš sausos lazdos, kurią įbedęs, susiginčijęs dėl tikėjimo tikrumo, vienas senelis į žemę, sakydamas, kad jeigu jo pagoniška „auka bus priimta, tai tas kuolas pradygs”

Tverečiaus bažnyčios šventoriuje, kur dabar užaugęs didžiausias ąžuolas, papuoštas gandrų lizdais, seniau buvęs aukuras. Žmonės net vaikus degindavę. Atėjęs kokis senis.
— Jūs pagonys, — sako, — kam čia savo vaikus deginat? Vis tiek dievai jūsų maldų negirdi.
Tai senelis, kuris savo sūnų buvo sudeginęs, nulaužė iš tvoros kuolą sausą.
— Ot, — sako, — ženklas — jeigu mano auka bus priimta, tai tas kuolas pradygs.
Išdygo, prisprogo tas kuolas, ir užaugo toks ąžuolas, kad dar amžį tokio nebuvo visoj apylinkėj. Sako, tam medžiui daugiau penkių šimtų metų dabar.

Ten ir Napaleonas ilsėjosi po tuo medžiu. Ir Emilija Pliateraitė, sukilimo kada tai metais.