Rubikių ežeras

Rubikių ežeras arba Anykštis – ežeras Aukštaitijoje, vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užimantis 977 ha plotą. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus apie 5,2 km, plotis 3,8 km, didžiausias gylis 16,1 m (rytinėje dalyje).

Ežero centre yra seklumų. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 25,35 km. Pietiniame ir vakariniame krantuose yra siaurų ir ilgų įlankų. Didžiausia ežero puošmena 17 salų, esančių daugiausia šiaurinėje ir centrinėje ežero dalyse – Didžioji (13,8 ha), Būčinė (3,81 ha), Pertako (1,5 ha, stūkso Rubikių piliakalnis), Pakriūtinė (0,96 ha), Karklinė (0,63 ha), Jurginų (0,62 ha), Liepinė (0,6 ha), Varnagrotė (0,48 ha), Tinklinė (0,46 ha), Aukštoji (0,43 ha), Avietinė (0,29 ha), Česnakinė (0,21 ha), Palšinė (0,18 ha), Ąžuolėlis (0,11 ha) ir 3 bevardės (0,23 ha, 0,05 ha ir 0,05 ha). Krantai daugiausia neaukšti, lėkšti, kai kur pelkėti, apaugę miškeliais. Iš rytų prieina Gečionių miškas. Atabradas platus ir apžėlęs nendrėmis.

Rubikių ežeras, paskelbtas hidrografiniu draustiniu, protakomis susijungęs su Dusyno, Limino ir Mūšėjaus ežerais. Į ežerą įteka keletas upelių (Smulkė, Kriokšlis, Šilaupis), išteka Šventosios intakas Anykšta (anksčiau pats ežeras vadinosi Anykščiu).

Prie Rubikių ežero įsikūrusios gyvenvietės: Rubikiai, Aniūnai, Kriokšlys, Paežeriai, Mačionys, Terpežeriai, Klykūnai, Pagraužiai. Šiaurinėje pakrantėje stūkso Piliakalnio piliakalnis, pietinėje – Bijeikių piliakalnis. Pietine pakrante eina kelias  1221  Burbiškis–Mačionys–Leliūnai , šiaurvakarine –  1207  Anykščiai–Burbiškis–Rubikiai.

Šiaurinės ir pietinės Rubikių pakrantės tinkamos rekreacijai. Aplinkui ežerą įrengtos 9 poilsiavietės (kaimo turizmo sodybos), galima išsinuomoti vandens dviračius, pasistatyti palapines, iškeliauti 2 dienoms vandens maršrutu per keturis ežerus, švariame ir skaidriame vandenyje malonu išsimaudyti. Jau tapo tradicija kiekvienais metais per Jonines rengti „Joninių regatą“.

Rubìkių ežerėvardis kilęs nuo Rubikių gyvenvietės pavadinimo. Pavadinimas Anýkštis neaiškios kilmės, galimai vedinys iš ide. *an-/*en- „vanduo“.

***

Pasakoja, seniau buvęs užėjęs ant Lokupės balos (Stačiūnų ir Dragonių kaimų laukuose) ežeras, kuris net tris dienas padebesy nepaprastai ūžęs, kriokęs, žmones bauginęs. Stačiūnų ir Dragonių kaimų žmonės buvę išsikraustę iš savo sodybų, kad ūžiąs ežeras nusileidęs neprigirdytų. Po trijų dienų ežeras nuėjęs tolyn į rytus ir apsistojęs apie Anykščius. Ten mergina velėjusi skalbinius ir nusimušusi nykštį. Iš skausmo surikusi:
— Aa, nykštį nusimušiau!
Čia ėmęs ir nusileidęs kriokiąs ežeras: mat jo vardas buvęs Anykštis. Jei kas būtų anksčiau atspėjęs jo vardą, būtų ežeras anksčiau kur nusileidęs.