Medininkų pilis

Medininkų pilis

Adresas

Medininkų pilis. Žemėlapyje pažymėta tiksli pilies vieta.

GPS

54.5396268, 25.6500046

Adresas

Medininkų pilis. Žemėlapyje pažymėta tiksli pilies vieta.

GPS

54.5396268, 25.6500046

Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis istorinėje Aukštaitijoje, pietrytinėje Lietuvoje, 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje

Dabar Medininkai yra nedidelis ir skurdus Vilniaus apskrities miestelis, pasiekiamas pa­važiavus Ašmenos keliu 28 km į pietryčius nuo Vilniaus. Jau iš tolo pastebima skurdžios bažnyčios bokštas ir didelės pilies apleistų griuvėsių liekanos, liudijančios, kad ten vis dėlto esama ne paprastos vietovės. Ir tikrai Medininkų didybė labai sena: Didžiosios Lie­tuvos Kunigaikštijos laikais Medininkų gyve­nimas jau blėso. Medininkai — tai senosios Lietuvos kultūros paminklas.

Istorija

Medininkų pilis senose kryžiuočių kroniko­se vadinama Medeniken vardu. Mūsų kalbi­ninkas prof. A. Salys pataria vietovę vadinti Medninkais. Istorikas-romantikas Stryjkovskis teigia, kad Medininkų pilis buvusi pasta­tyta 1313 m. Jeroschino ir Dusburgo kroni­kose užrašytas 1320 m. kryžiuočių žygis į Me­dininkų apylinkes. Atrodo, kad jis kryžiuo­čiams nebuvo sėkmingas: žuvo 39 ordino ri­teriai ir pats maršalka Heinrich von Plotzk. 1385 m. didysis ordino magistras Konradas Zollner von Rottenstein, bandydamas nutrauk­ti Jogailos susitarimą su lenkais, suruošė prieš Lietuvą žygį, kurio metu pasiekė net Ašme­ną. Rugsėjo mėnesį grįždamas atgal, jis Me­dininkuose kėlė puotą ir eilę savųjų vyrų bei svečių pakėlė į riterius. Medininkai minimi ir 1392 m. kryžiuočių žygyje. Yra žinoma, kad 1398 m., pasirašant su kryžiuočiais Salyno sutarti, dalyvavo ir Medininkų pilies se­niūnas. 1402 m. kryžiuočių kariuomenė, veda­ma didžiojo komtūro Helfersteino, buvo už- puolusi Vilniaus sritį ir Medininkus. Pilies gynėjai bei gyventojai, sudeginę visus trobe­sius, pasitraukę. Medininkuos mėgdavo su­stoti Didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas su savo žmona Julijona. Ten kurį laiką gyve­no ir šv. Kazimieras: nuo 1478 m. tėvo pa­liktas Lietuvoje, Kazimieras dažnai išvažiuo­davęs pakvėpuoti grynu oru (sirgo džiova). Medininkuose yra buvęs ir istorikas Dlugošas, Kazimiero Jogailaičio vaikų mokytojas. Vy­tauto laikais Medininkų pilis taip pat minima. Pats Vytautas joje buvodavo. Kai lankydavosi kuris nors didysis kunigaikštis, Medininkų pilies valdytojas turėdavo duoti reikiamas pa­stotes.

Medininkų pilis labai sena. Atrodo, kad nuo seniausių laikų čia būta medinės pilaitės, kurią vėliau pakeitė mūrinė, viena iš tvir­čiausių mūrinių Lietuvos tvirtovių. Mūrinės sienos statytos dar prieš išrandant šaunamuo­sius ginklus, nes jos nepritaikytos gintis nuo jų. Jos išmūrytos iš akmenų ir plytų. Apa­čioje sienos storos, eidamos aukštyn jos plo­nėja. Pilies griuvėsiai dar ir dabar apima apie 2 ha pelkėtos žemės. Aplink pilį liūnai, klam­pios pelkės ir miškai. Be gamtinių kliūčių, dar buvo ir dirbtinės — gilus ir platus grio­vys pilnas vandens. Į pilį buvo galima patekti specialiu nuleidžiamuoju tiltu. Nugalėjus kry­žiuočius, ir pilis neteko savo strateginės reikš­mės; kurį laiką buvo valdovų rezidencija.

Padavimai ir legendos

Pasakojama, kad Medininkų ir Krėvos pilis sieja glaudus ryšys, mat jas abi pastatė vienu metu dievai ir milžinai. Jie buvo tokie stiprūs, kad mūrydami sienas skolindavo vienas kitam įrankius ir svaidydavo juos iš Medininkų į Krėvą ir atgal.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *