Sartai

Sartai – ketvirtas pagal plotą Lietuvos ežeras, esantis šalies šiaurės rytuose, Aukštaitijoje, Rokiškio rajone ir Zarasų rajone (pietinė dalis).

Ežeras netaisyklingo pavidalo, nusidriekęs iš šiaurės į pietus 14,8 km, didžiausias ežero plotis – 950 metrų, vidutinis – apie 500 metrų. Nuo pagrindinės ežero dalies į rytus atsišakoja 2 šakos, į vakarus – 3 (viena jų vadinama Audrakampiu). Ežeras rininės kilmės, sudarytas iš 6 susikertančių rinų, iš kurių giliausia – šiaurinė (gylis iki 21,9 m, yra 16–20 m gylio duburių). Vidutinis Sartų gylis svyruoja tarp 4–6 m. Sartai – ilgiausią (79 km, su salomis 82,5 km) kranto liniją Lietuvoje turintis ežeras. Kranto linija labai vingiuota, krantai žemi, smėlėti, vietomis pelkėti (Ažubalių, Žvirbliškės, Dumblynės, Paaudrio, Mėlynio pelkės), o šiaurėje aukšti, siekiantys iki 30 m. Sartų ežero dugną dengia dumblas, tik pakraščiuose, seklumose ir prie intakų žiočių yra smėlio. Viduryje ežerą supa miškai (Pasarčių, Šilelio, Jaskoniškių, Kavolių šilelio, Dusetų miškai), šiaurėje ir pietuose – laukai, pievos. Šiauriniame gale pastatytas Sartų ežero apžvalgos bokštas.

Ežere yra 8 salos, iš kurių didžiausia 6,17 ha ploto vadinama „Didžiąja“ (arba Sartų) sala. Antra pagal dydį yra „Dumblynės“ sala (4,9 ha) – joje žmonės gyvena nuo seno. „Dumblynės“ sala įvardijama kaip kelių laikotarpių archeologijos paminklas, kadangi čia rastos neolito pabaigos – žalvario amžiaus pradžios ir I-ojo tūkstantmečio pirmosios pusės gyvenvietės. Vietinių gyventojų saloje rastas lobis datuojamas X–XII amžiais. Visų salų bendras plotas – 13,23 ha.

Sartų ežeru iš pietų į pietvakarius prateka upė Šventoji, taip pat susrūva dar keli upeliai: Audra, Kriauna, Zalvė, Serbentupis, Vasyna, Plavelė, Ūžos upelis, Cibeikė, Ilgelė, Zaduoja, Biržupys. Jie suneša vandenis iš aplinkinių ežerų – Zalvės, Zaduojo, Ilgio, Plavio, Keležerio ir kt. Ežero pratakumas 452 % per metus.

Sartų ežeras patenka į Sartų regioninį parką, Dusetų kraštovaizdžio draustinį. Pakrantėse yra poilsiaviečių. Rytiniame ežero krante stūkso Velikuškių I piliakalnis, Velikuškių II piliakalnis, šiaurrytiniame – Bradesių piliakalnis. Prie ežero įsikūrusios gyvenvietės: Dusetos, Užtiltė, Didžiadvaris, Kavoliai, Kalbutiškės, Zabieška, Dumblynė, Ragava, Rupetos, Bobriškis, Stravai, Baršėnai, Pasarčiai, Bradesiai, Velikuškės, Zaduoja, Gipėnai, Pasartė; prie Audrakampio – Anapolis, Margėnai, Kriugiškis. Veikia 19 kaimo turizmo sodybų. Pietinėje pakrantėje, Dusetose, įrengtas paplūdimys. Rytine ežero pakrante eina kelias 178 Bradesiai–Dusetos–Daugailiai , pietvakarine – kelias  3610  Lukščiai–Kalbutiškės–Užtiltė , šiaurine – kelias 3608  Laibgaliai–Kriaunos–Juozapava.

Istorija

Manoma, kad ežerėvardis kilęs nuo žodžio sartas („raudas, šviesiai bėras“).

Šalia Dusetų, žiemą ant ežero ledo, nuo 1865 m. vykdavo populiarios žirgų sporto varžybos. Šiuo metu varžybos, dėl reikalavimų trasai, vyksta Dusetų hipodrome, esančiame ant Sartų ežero pietinio kranto.

Padavimai ir legendos

Apie šį ežerą vietos žmonės pasakoja daug įvairių padavimų. Pasakojama, kad dar baudžiavos laikais Dusetų apylinkės vieno dvaro savininkas pastatytai bažnyčiai, Ry­goje, buvo nupirkęs didžiulį varpą. Kadangi varpas buvo labai sunkus, todėl dvarininkas buvo priverstas varpą vežti net su dvylika sartų arklių. Varpas buvo vežamas žie­mos keliu. Privažiavus prie pat eže­ro salos, ledas spaudimo neatlaikė ir įlūžo. Varpas ir dvylika sartų arklių nuskendo. Kaip pasakojama, varpas po trijų dienų buvo vėl iški­lęs, bet tik „sugaudęs ir amžinai nu­skendęs. Tuo pačiu metu toje vieto­je pakilo bangos, susisuko dideli ver­petai ir suskilo ledas. Dar tais pa­čiais metais, varpui nuskendus, su­skambėjus Dusetų bažnyčios var­pams, nuskendęs varpas ežero dugne labai griaudžiai gausdavo. Vė­liau varpas, kaip pasakojama, gaus­davo tik per didžiąsias šventes, ar­ba nelaimėms artėjant.