Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Dubičių kaimas ir apylinkės Dubičiai yra mažas mūsų gražiosios Dzūkijos bažnytkaimis, išsistatęs prie Katros upės, kurios aukštupis sujungtas su Ūla. Netoli Dubičių plyti Peleso ir Tabalio pelkės. Nuo Varėnos Dubičius skiria 30 km kelio tarpas, o nuo Lydos — apie 40 km. Dubičių apylinkės gyvenamos nuo pačių seniausiųjų laikų. Prie…
Peržiūrėti daugiauP. Tarasenka „Rašyti akmenys” // Pėdos akmenyje 1958 m. p. 57-60 Kai kurie akmenyse iškalti ženklai, kaip saulės, pasagos, rombai, lygiais skersiniais stačiakampiai ir įstriži kryžiukai, yra senosios lietuvių religijos simboliniai ženklai. Be šių, simbolinių, kai kuriuose akmenyse aptinkami ir kitokie ženklai, kurių išvaizda, derinimai bei įvairios kitos savybės rodo,…
Peržiūrėti daugiauToliau tyrinėjame Dieveniškių apylinkes, šį kartą žygį pradėsime nuo Poškonių kaimo, kuriame įsikūrusi Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Patys Paškoniai kartu yra ir pirmasis mūsų žygio objektas, kadangi kaimas turi architektūros paminklo statusą, priklauso etnokultūriniam draustiniui. Istorijos šaltiniuose Poškonys pirmą kartą minimi 1713 m. LDK aktuose. Kaimas susikūrė per Valakų…
Peržiūrėti daugiauAutorių kolektyvas „Vaidilutė” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 38-40; Nuotraukoje Neris, 1882 m. autorius: Józef Czechowicz. Gražioji Usparimė, šešioliktąjį pavasarį išvydus, neteko motulės ir tėvulio. Motulė, sunkios ligos varginama, anksčiau nukeliavo pas dievus į dausas, o tėvulį bemedžiojant vilkai sudraskė. Kadangi nebuvo artimų giminių, prie kurių prisiglausti galėtų, ryžosi…
Peržiūrėti daugiauŠis miestelis įsikūręs apie 34 km į pietvakarius nuo Ašmenos, prie Gaujos (dešinysis Nemuno intakas 93,5 km ilgio) upės. Gausūs archeologiniai paminklai rodo, kad Dieveniškių apylinkėse žmonės gyveno jau pirmaisiais amžiais po Kristaus. Rašytinių istorinių šaltinių žinios apie Dieveniškes siekia Vytauto Didžiojo laikus. 1433 m., pagal Žygimanto Kęstutaičio bajorijai suteiktas…
Peržiūrėti daugiauJ. Str. „Užvinčių miškai.” // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su maža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….
Peržiūrėti daugiau