Kategorija:Kalnai
Nevaišių kalnas Nevaišių kalnas – penktoji pagal aukštį Lietuvos kalva (aukštis 288,9 m) ir aukščiausias Švenčionių aukštumos taškas. Ji stūkso Ignalinos rajone, 4 km į šiaurę nuo Ceikinių, prie Nevaišių kaimo. Tai aukščiausia Švenčionių aukštumos vieta. Apie 10 km į šiaurės vakarus yra kiek žemesnė kalva – Būdakalnis. Aplink kalną…
Peržiūrėti daugiauBūdakalnis (arba Ažušilės kalnas, Ažušilis) – viena aukščiausių kalvų Lietuvoje (284,8 m), 3 km į rytus nuo Ignalinos, Švenčionių aukštumoje. Apie 10 km į pietryčius yra kiek aukštesnė kalva – Nevaišių kalnas. Susidarė paskutinio ledynmečio metu iš moreninio priemolio, žvirgždo, gargždo, riedulių. Šiaurinėje kalvos papėdėje įsikūręs Ažušilės kaimas. Budakalnis – Ažušilės kalnas (vietinių tariama su u trumpąja, tik Č. Kudaba apie 1960…
Peržiūrėti daugiauTies Kernuvės upeliu baigiasi Balbieriškio kilpa, ir Nemunas pradeda riesti Prienų–Birštono kilpą. Čia Nemunas sutinka Kernuvių kalną ir lyg pabūgęs jo pasuka į šoną, bet ir nelieka „skolingas“ – nepermaldaujamai ardo jo šlaitus. Jam talkina nedidelis, vos kelių kilometrų ilgio, aukštupyje numelioruotas Kernuvės upelis. Nors ir mažas būdamas, jis sugebėjo…
Peržiūrėti daugiauGedimino kapo kalnas arba Vilniaus piliakalnio su papiliais ir gyvenviete trečias papilys, vadinamas Gedimino kapo kalnu – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Įrengtas atskiroje kalvoje Kalnų parko kalvų masyvo pietinėje dalyje, 700 m į pietryčius nuo pirmojo piliakalnio (Pilies kalno), 200 m į pietus nuo…
Peržiūrėti daugiauPerkūno kalnas yra Kretingos raj. sav., Ėgliškių kaime, Dangės upės kairiajame ir jos intako Šaltupio dešiniajame krante, į vakarus nuo Andulių piliakalnio. Perkūnkalnį ir piliakalnį skiria 7 m gylio bei 40 m pločio gynybinis griovys. Perkūno kalnas – 36 m ilgio ir 8 m pločio aukštumos kyšulys – kuršių alkakalnis,…
Peržiūrėti daugiauAušrinės kalnas – didžiulė, apylinkėje dominuojanti kalva. Aušrine (Didžiąja ir Mažąja) vad. R. ir Š. didelio kalvagūbrio dalys: Š. dalis – Mažoji Aušrinė – buvusi maždaug 80 x 60 m dydžio pakiluma, nuo pagrindinės aukštumos atskirta giliu grioviu. Didžiosios Aušrinės Š., Š.R. ir V. šlaitai statūs (12-15 m). Kalva beveik…
Peržiūrėti daugiau