Maniuliškių piliakalnis

Maniuliškių piliakalnis

Address

Maniuliškių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.8583889, 25.98725

Address

Maniuliškių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.8583889, 25.98725

Maniuliškių piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo Maniuliškių kaimo (Antazavės seniūnija), apie 0,7 km į pietryčius nuo Kumpuolio ežero ir apie 0,8 km į pietvakarius nuo kelių Aleksandravėlė–Suviekas ir Kumpuoliai – Antazavė sandūros.

Maniuliškių piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Aplink Maniuliškių piliakalnį yra papėdės gyvenvietė, ji užima 3 ha plotą.

Istorija

Tirtas 1933 m. (vadovas Petras Tarasenka), rastas iki 1,2 m storio kultūrinis sluoksnis, geležinis smeigtukas, kaulinė yla, molinis verpstukas, svarelis, brūkšniuotosios, grublėtosios ir gludintosios keramikos dirbinių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – II tūkstantmečio pradžia. 1949 ir 1972 m. piliakalnį tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, 1975 m. – Mokslinės metodinės tarybos archeologai, kurių radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Padavimai ir legendos

Pasakojama, kad piliakalnį 1655 m. supylė švedų kariai.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
Gintautas
Gintautas
1 month ago

Ant jo viršūnės yra paplokščias granito akmuo, po kuriuo yra pakasti, kaip pasakojama, dideli turtai, bet juos paimti nėra taip lengva, nes reikia atlikti tam tikras pareigas, būtent: iš po akmens reikia išimti nedidelį akmenėlį, kuris turįs paslaptingos galios. Jį reikia įsidėti į burną ir išlaikyti tris dienas, neištarus nė vieno žodžio, o po to nueiti į piliakalnį ir lygiai 12 val. nakties metu su tuo akmenėliu suduoti į didelio akmens viršūnę, nedaugiau kaip 12 kartų. Akmuo tuojau nuriedės į šalį ir tą užburtąjį turtą galėsi paimti. Bet tų sąlygų dar niekas neišpildė ir turtas tebegulįs po akmeniu.
Maniuliškių piliakalnį, kaip sako kitas padavimas, esą supylę švedai, norėdami įamžinti savo laimėjimus Lietuvoje. Žemę jie ėmė iš balos, esančios šiaurinėje piliakalnio pusėje. Žemę sunešė kepurėmis. Toje vietoje, iš kur ėmė žemę, pasidarė du nedideli ežerėliai, kurie vėliau buvo pavadinti Kumpuolis ir Kumpuolaitis. Kai piliakalnis buvo supiltas, nors kariai buvę išvargę, bet visi susirinko ir pasveikino karalių, kuris tuo metu buvo atvykęs, linkėdami jam būti tokiam galingam, kaip šis supiltasis piliakalnis.
Kitas padavimas sako, kad piliakalnyje yra bažnyčia su žmonėmis, kurią žemėmis užpylė kalavijuočiai, užpuolę šį kraštą. Toje vietoje, kur buvo bažnyčios bokštas, yra iškyšulys, žmonių vadinamas Kazirka. O buvę taip: kardininkų karininkas mokęs poną bedievį tikėjimo paslapčių. Ponas supykęs, nunuodijęs karininką.Visi kardininkai susirinkę į pono laidotuves Maniuliškių Aleksandravėlėje gyvenęs ponas bedievis, kraštą užkariavę vokiečiai kardininkai. Vienas bažnyčioje, tada aplinkiniai vyrai apipylę bažnyčią žemėmis. Taip ir atsirado kalnas savo forma panašus į bažnyčią.

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x