Žirnajų ežeras

Žirnajai

Address

Žirnajų ežeras. Žemėlapyje pažymėta prie ežero įsikūrusi stovyklavietė "Skautų slėnis".

GPS

55.112816992192, 24.753473997116

Address

Žirnajų ežeras. Žemėlapyje pažymėta prie ežero įsikūrusi stovyklavietė "Skautų slėnis".

GPS

55.112816992192, 24.753473997116

Žirnajų ežeras arba Žirnajai, ežeras Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, apie 3 km į pietus nuo Pabaisko, prie Širvintų rajono savivaldybės teritorijos ribos. Plotas 192,4 ha. Ilgis (iš šiaurės į pietus) 3,1 km, didžiausias plotis 1 km (pietuose ežeras išplatėjęs). Didžiausias gylis 25,6 m (pietinėje dalyje), vidutinis gylis 9,8 m. Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 28,9 km2. Kranto linija vingiuota (yra nedidelių įlankų ir kyšulių), jos ilgis 7,8 km. Krantai daugiausia aukšti. Į Žirnajus įteka Gelvė (iš Gelvės ežero; upė prie žiočių patvenkta, yra vandens malūnas), Vorupė ir dar 2 upeliai, išteka Žirnaja; Žirnajai priklauso Šventosios baseinui. Atabradas siauras, smėlingas; gausu švendrų, meldų, povandeninių augalų. Giliau dugnas dumblėtas. Į pietus nuo Žirnajų yra Totoriškio piliakalnis.

Legendos

Žmonės kalba, kad seniai, dar baudžiavos laikais, nebuvę toje vietoje ežero, o buvęs kaimas, apaugęs gražiais medžiais. Šalia to kaimo tekėjęs mažas upelis. Jis buvęs toks mažas, kad vasaros laiku beveik išdžiūdavęs, pasilikdavęs vanduo tik gilesnėse vietose. Netoli to kaimo buvęs dvaras, kuriame gyvenęs labai žiaurus ponas. To kaimo gyventojai priklausę tam ponui ir turėję eit į jo dvarą dirbti.

Vieną kartą po nesmarkaus lietaus mergaitė, grįždama iš dvaro namo, ėjusi upelio krantais ir žiūrėjusi, kaip gražiai bėga vanduo. Jis taip gražiai bėgęs, kad kaip balti žirniai riedėjo. Mergaitė, į tai žiūrėdama, pasakiusi:

— Tai čionai būtų graži žirnaja!

Kai tik ji pasakiusi tuos žodžius, tuojau iš upelio išsipylęs vanduo, užsėmęs tą kaimą ir viską, kas tik tenai buvo. Nuo to laiko toje vietoje pasidaręs ežeras, kurį ir dabar vadina Žirnajų ežeru. Žmonės kalba, kad ten taip nuo dievo buvę žadėta, kad ten, toje vietoje turėjęs būti ežeras, ir kai tik mergaitė atspėjusi pažadėtą jam vardą, tai tuojau jis ir išsiveržęs. Žuvininkai, kai atvažiuoja į tą ežerą žuvauti, samdo iš gretimo kaimo žmones, kurie gerai žino pavojingas vietas. O tokių žmonių yra tik vienas, kuris gali gerai vadovauti žuvaujant, kad nesudraskytų tinklų. Žmonės mano, kad ir dabar ten stovi medžiai ir net kai kur trobesiai ir kliudo žuvauti.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x