Dambavaragio piliakalnis

Dambavaragio piliakalnis (arba Bambininkų piliakalnis, Ąžuolų ragas) – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bambininkų kaimo, Bambenos kairiajame krante.

Iš šiaurės ir rytų piliakalnį juosia upelis. Šlaitai statūs, 6–7 m aukščio. Aikštelė ovali, 30 x 15 m. Joje rastas 0,3-0,7 m storio kultūrinis sluoksnis. Jos pietiniame ir vakariniame pakraštyje yra 3 m aukščio pylimas. Piliakalnio pylimą sudarkę karo apkasai. Piliakalnio pietinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1954 m. ir 1962 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnyje ir gyvenvietėje rasta lipdytinės brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio iki XIII a.-XIV a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Į Pietus ir Vakarus yra 2 ha papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir žiestos keramikos.

Vienoje legendoje pasakojama, kad čia amžino poilsio atgulė Demburis – paskutinis Perkūno garbintojas šiose apylinkėse. Jam dar nemirus buvo iškasta duobė, kurioje jį vėliau palaidojo. Čia pasibaigė jo vargai ir vietiniai kalvą pavadino Dambavargiu. Kitoje legendoje teigiama, kad jis atsirado dėl prancūzų. Teigiama, jog 1812 m. prancūzai kalną supylė kepurėmis.