Dusia

Dusia

Address

Ežeras Dusia. Žemėlapyje pažymėta Graužų poilsiavietė, kurioje nepakartojamas Dusios ežero paplūdimys

GPS

54.268419617322, 23.727915287018

Address

Ežeras Dusia. Žemėlapyje pažymėta Graužų poilsiavietė, kurioje nepakartojamas Dusios ežero paplūdimys

GPS

54.268419617322, 23.727915287018

Dusia – ežeras Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Šešupės ir Dovinės baseine, Metelių regioniniame parke, 6 km į pietus nuo Simno, 1 km į pietvakarius nuo Metelių, ties riba su Alytaus rajonu, didžiausias pietų Lietuvos ežeras.

Plotas 2346 ha, trečias pagal dydį Lietuvos ežeras. Ilgis iš vakarų į pietryčius 8,4 km, didžiausias plotis 4,1 km. Ežero šiauriniame gale yra siaura Kojos įlanka. Didžiausias gylis 32,6 m ežero vidurinėje dalyje, vidutinis gylis 15,4 m. Ežeras užima ledo luisto daubos vakarinę dalį, be Dusios šioje dauboje susidarė Metelio ir Obelijos ežerai.

Baseino plotas 107,8 km². Kranto linijos ilgis 23,46 km. Krantai daugiausia žemi, lėkšti, su terasomis, smėlingi, tik vakariniai ir šiaurės vakarų krantai aukšti, priemolingi. Dusią supa daugiausia dirbami laukai, pietrytiniame krante tarp Dusios ir Metelio auga pušynas (Bijotų miškas), šiaurės rytiniame krante – mišrusis miškas (Rinkoto miškas), o šiaurės vakariniame krante – pievos. Ežero šiaurinėje dalyje, netoli Kojos įlankos, yra 0,05 ha sala.

Įteka Sutrė (pietuose, iš Babrų ežero), Šventupė (pietvakariuose, iš Šventežerio), Pryga (šiaurės vakaruose). Iš Kojos įlankos į Simno ežerą išteka Spernia, prie ištakos 1972 m. įrengtas šliuzas reguliatorius, ežero vandens lygis pakeltas apie 0,4 m. Pakrantėje yra platus, 50–200 m pločio smėlingas atabradas, jis užima apie 12 % viso ežero ploto. Giliau dugne – įvairus molis ir dumblas, smėlinga ir dumblinga gėlavandenė klintis. Dugno nuosėdų storis 7,6 m.

Dusia priklauso labai lėtos vandens apykaitos ežerų grupei, vanduo atsinaujina kas 15 m. Augalų daugiausia Kojos įlankoje, jos pakraščiuose ištisinę juostą sudaro meldai ir nendrės, dugną dengia maurabraginiai dumbliai, plūdės, plunksnalapės, elodėjos, aštriai. Iš viso ežere auga 57 rūšių augalai.

Ežero šiaurės vakarų pakrantėje yra Prelomčiškės piliakalnis, rytinėje ir pietinėje pakrantėse – poilsiavietės, Kryžių koplyčia. Prie ežero įsikūrę Padusio, Barčių, Metelių, Metelytės, Zebrėnų, Staigūnų, Straigiškės, Graužų ir Vaickūniškės kaimai. Veikia 10 kaimo turizmo sodybų.

Istorija

1954 m. Dusia taip užšalo, kad jos ledo storis siekė 78 cm.

Legendos

Vieną kartą ėjo du žmonės. Jie buvo labai nuvargę ir atsigulė pasilsėti. Atsigulę tuojau užmigo. Bemiegodami išgirdo, kad juos kas žadina, bet jie atsikėlę nieko nematė ir vėl užmigo. Tik trečią kartą žadinami, pamatė, kad ežeras ateina. Atsikėlė ir ėmė bėgti. Jie bėgo, kad net prakaitas lašais varvėjo žemėn.

Vienas jų sako:

— Jau net uždusau.

Ir tada ežeras pasiliko vietoje ir gavo vardą Dusia.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
Gintautas
Gintautas
1 month ago

Toje vietoje, kur dabar Dusia, buvo didelis dvaras. Ponas buvo labai piktas, kankino žmones. Tą poną rado po nakties uždusintą. Kai poną laidojo, nuskendo visas dvaras, pasidarė ežeras. Jį vadina Dusia, nes poną uždusino.
*
Kur dabar Dusios ežeras, buvo seniau tik mažas upeliukas. Tenai kartą skalbė mergina baltinius, o senutė sėdėjo ant liepto. Senutė pasakė merginai:
–Ko tu taip uždusai kaip dusia?
Kai tik taip pasakė, pradėjo verstis vanduo. Mergina nuskendo. Vanduo vertėsi šešias dienas, pasidarė Dusios ežeras.
*
Kur dabar Dusios ežeras, senovėje buvo didelė pieva. Vieną kartą tenai mergaitė ganė gyvulius. Ji, varinėdama karves, pasakė ant vienos: „Kur eini, Dusia?!“ Vos tik ji taip pasakė, pradėjo debesys ūžti, šniokšti. Iš debesų nusileido ežeras, viską paskandindamas. Sako, kad Dusia vėl išeis kada nors.
*
Naktigoniai ganė arklius ir nakvojo toj vietoj, kur dabar Dusia. Tai, sako, buvo pieva – vienoj pusėj miškas ir kitoj pusėj miškas. Naktigoniai pamatė, kad toks gražus kamuolys – baltas, sidabrinis – ribuoja. Kai tas kamuolys nuribavo klonin, pasiliejo ežeras. Naktigoniai suėmė arklius ir parjojo namo. Rytojaus dieną vėl jie veda arklius į tas pievas. Atveda arklius – ogi nėr jau tų pievų! Tiktai vanduo kaip marios! Jie parjoję sako:
–Jau užėjęs vanduo.
Ir dabar Dusia kas metai pradeda šėlt. Dejuoja. Ir vadina užtai Dusia, kad dejuoja. Kai Dusia susilies su Daugų ežeru, nebedūsaus.
*Dusia atėjo per Lazdijų upę, per Lazdijų balas. Ir ji vėl išeis, kai jai bus laikas. Prie Lenkijos jos duktė likusi – Galadusio ežeras. Vienais metais Dusia išsikėlė, vanduo aukštai buvo. Jau gal ruošėsi išeiti. Bijojo žmonės, nes nežino, kur ji eis. O ji būtų ėjus per Lazdijus pas savo dukterį.
*
Vaikai meškeriojo Dusios ežere ir ištraukė ant meškerės siūlą. Ėmė už siūlo traukti – vanduo ėmė ūžti, banguoti! Iš vandens pasirodė kryžius, paskui ir bažnyčios bokštas. Vaikai būtų ištraukę bažnyčią. Tik staiga suriko pelėda. Vaikai išsigando, numetė siūlą – vėl viskas prapuolė. Sako, Dusios ežere žmonės dažnai girdi varpus skambant, mato po vandeniu raudonus mūrus…
„Kai milžinai gyveno. Padavimai apie miestus, ežerus, kalnus, akmenis“. Vilnius, 1983 (2-as leidimas), p. 69-71.

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x