Giluičių piliakalnis

Giluičių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės Giluičių kaime, Simno seniūnija 1,7 km į pietvakarius nuo Giluičio ežero, Kriaušio upelio kairiajame krante. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Pasiekiamas iš plento Simnas – Kalvarija Giluičių sankryžoje pasukus į kairę pietuosna link Šarkiškių, už 950 m – į kairę ir 250 m link sodybos – yra 100 m į šiaurės rytus nuo jos.

Piliakalniui įrengti panaudota apie 4 m aukš­čio kalva, esanti aukštumos kyšulyje prie dau­bos, kuria teka mažas upeliukas. Pietų, rytų ir šiaurės šlaitai nusileidžia į platėjančią upe­lio daubą, o iš vakarų piliakalnį siekia dirba­mas laukas. Ovali piliakalnio aikštelė apie 25 m ilgio, 20 m pločio, plotas apie 400 m². Apie pusę aikštelės ploto užima įrengtas vakarinėje aikštelės dalyje, prie pamato 25 m ilgio, 4 m aukščio, viršūnėje 3 m pločio, lanko pavida­lo pylimas. Laisvas aikštelės plotas tik apie 200 m². Reikia manyti, kad žymi aikštelės da­lis upelio nuplauta. Tai rodo labai statūs piliakalnio šlaitai iš pietų ir rytų pusių, kur jie krinta 60-70° kampu.

Piliakalnis iš daubų pusės apie 12 m aukščio.

Dirbamame lauke į šiaurę nuo piliakalnio rasta lipdytos, grublėtos ir neryškiai brūkš­niuotos keramikos.

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1983 m. Alytaus kraštotyros muziejus ištyrė (vadovas Eugenijus Svetikas) 65 m² senovinės gyvenvietės plotą, rado I tūkstantmečio 0,2-1,3 m storio kultūrinį sluoksnį. Rasta degėsių, apdegusio molio, akmenų grindinys, lipdytinės grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.

Spėjama, kad Giluičių piliakalnis buvo supiltas pirmaisiais mūsų eros amžiais ir gyventa jame gana ilgą laiką. Simno ir Giluičių ežerų apylinkėse esą piliakalniai dar kryžiuočių laikais senovės lietuvių buvo naudoti gynybiniams tikslams. Čia vyko ilgos ir rūsčios Sūduvių kovos su kryžiuočiais.

Padavimas pasakoja, kad čia Giluičių piliakalnyje yra apipilta bažnyčia. Ją apipylė žmonės, kad paslėptų nuo netikėtų priešų.