Verkiai 

Verkiai – Vilniaus miesto dalis, esanti dešiniajame Neries krante, į šiaurę nuo miesto centro, išsidėstę aplink Verkių gatvę nuo Trinapolio pietuose iki Staviškių šiaurėje. Čia įkurtas Verkių regioninis parkas, yra Verkių dvaro architektūros ansamblis (Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinis) – rūmai, parkas, senųjų tvenkinių sistema, miškas.

Yra Mokslininkų rūmai, specialioji mokykla. Išlikęs Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas, įrengtas ornitologinis takas. Arklidėse nuomojami žirgai. Verkiai garsūs nuo 1662–1669 m. lankomomis Kalvarijomis. Netoli Žirmūnų stovi Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia, vienuolynas ir rekolekcijų namai. Į šiaurės vakarus yra įsikūrę Naujieji Verkiai.

1387 m. Verkių valsčius Jogailos nutarimu priskirtas Vilniaus vyskupijai. Tai buvo nedidelė valda, kurios šiaurinę ribą žymėjo Riešės upelis ir Naujieji Verkiai. Valsčiuje tebuvę keli kaimai. Nėra žinoma, kur stovėjo pirmieji vyskupų rūmai. Rašytinių šaltinių tyrinėjimai rodo, kad XVII a. pirmojoje pusėje vyskupo Eustachijaus Valavičiaus paliepimu Verkių kalnas buvo išlygintas, nukastos žemės supiltos į šalia buvusią gilią griovą ar slėnį.

Iki 1904 m. Verkiai buvo kaimas, bet tuomet gavo miesto teises. 1905 m. Riešės valsčiaus Verkių mieste ir ūkyje gyveno 194 žmonės, 1931 m. – 219. 1969 m. prijungti prie Vilniaus miesto.

Istorinė tradicija Verkius sieja su vyriausiuoju didžiojo kunigaikščio Gedimino žyniu Lizdeika. Tačiau kas pirmasis šią sąsają užrašė, nėra visiškai aišku.

Bychovco kronikoje (XVI a.) vien pasakyta, kad Lizdeika buvęs rastas erelio lizde (BRMŠ 2,375,382). M. Strijkovskis (1582) apie naujagimio, pavadinto Lizdeika, radimo vietą pasako tiek, kad jis buvo surastas girioje prie didžiojo kelio, erelio lizde (worlim gniazdzie w jednej puszczy przy goščincu) (kitų manymu – lopšyje, pakabintame ant medžio), užaugęs rodė nepaprastus gabumus ir tapo vyriausiuoju žyniu (BRMŠ 2, 522-524). XIX a. istorikų darbuose teigiama, kad Lizdeika buvo rastas Verkiuose, vėliau jis ten ir rezidavęs (plg. Kirkoras A. H., 1991). Savo giminės pradininku Lizdeiką laikė viena įtakingiausių LDK giminių – Radvilos (Stryjkowski M., 1978). 1387 m. didysis kunigaikštis Jogaila Verkius užrašė Vilniaus vyskupui.

Beje, senieji apylinkių gyventojai tvirtina, kad rūmų parke dar esąs Lizdeikos ąžuolas, kuriame jis buvo rastas (P. J. Piurko, 93 m., Turniškių k. U. I. Stankevičiūtė, 2004 m.).

1988-1990 m. tyrinėjimų metu (vad. A. Varnas) kyšulyje į Pietus nuo Verkių rūmų aptikta suardytų XIV a. piliakalnio (?) kultūrinių sluoksnių. Rūmų aplinkoje rasta XVI – XVII a. kapų. XIX a. viduryje ten pat (?) buvo rasta griautinių kapų su XIV a. įkapėmis.