Ginučių piliakalnis

Ginučių piliakalnis

Adresas

Ginučių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.3736944, 25.9850278

Adresas

Ginučių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.3736944, 25.9850278

Ginučių piliakalnis – dviejų piliakalnių kompleksas Ignalinos rajone, ~2 km nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų, netoli Ladakalnio. Archeologinis paminklas. Rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, pietiniai ir šiauriniai – nuožulnūs. Pasiekiamas Kimbariškės–Ginučių keliu (yra dešinėje, ties Linkmeno ežero Š galu). Atskiras įtvirtinimas pasiekiamas iš šio kelio ties Linkmeno ežero Š galu pasukus į kairę (R) miško keliuku, už 350 m (yra kairėje (V) nuo keliuko, prieš poilsinę ežero krante).

Aikštelė ovali, pailga Š–P kryptimi, 47×19 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta žiestos keramikos. Ji apjuosta pylimu, kuris aukščiausias galuose: Š – 2,5 m aukščio, 22 m pločio (jame matyti molio tinko), P – 1 m aukščio, 6 m pločio. Pylimus aikštelės šonuose jungia 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimėlis. Šlaituose, 10–16 m žemiau aikštelės iškastas griovys, kurio šonuose supiltas pylimas. Š pusėje yra 8 m pločio dugne, 40 m pločio viršuje, 11 m gylio griovys, P šlaite – 8 m pločio dugne, 30 m pločio viršuje, 7 m gylio griovys. Abu grioviai V ir R šlaituose jungiasi 5 m pločio, 1 m gylio grioviu, kuris R šlaite turi iškilimus – greičiausiai vandens srauto stabilizatorius. Jų išorinėje pusėje, V ir R šlaituose supiltas 1 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kurio statesnis išorinis 4 m aukščio šlaitas pereina į kalvos šlaitą. Pylimai šonuose lenkdamiesi kyla į ožnugarį susiliedami su jo šlaitais. Piliakalnio šlaitai iki griovio statūs, dirbtinai pastatyti, 16 m aukščio, nuo pylimų žemyn – dar 25 m aukščio, kiek mažiau statūs.

Į P nuo piliakalnio, už griovio esančioje kalvoje-ožnugaryje yra papilys. Aikštelė ilgo stačiakampio formos, pailga Š–P kryptimi, 130×10 m dydžio, iškiliu viduriu. Papilys galuose įtvirtintas pylimais ir grioviu. Š aikštelės krašte supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, P krašte – 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 16 m pločio, 2 m gylio lanko formos griovys, už kurio supiltas antras 7 m pločio, 0,5 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, 10–28 m aukščio.

Ant piliakalnio mėgdavo lankytis Antanas Smetona, atvykdavęs pas buvusį Mintaujos gimnazijos klasioką Juozą Breivą Kirdeikių kleboną. Vieno iš piliakalnių viršūnėje seniau buvo prezidento A. Smetonos 1934 m. savo 60-mečio proga pasodintas ąžuolas, 1937 m. greta pastatytas paminklinis akmuo (pastatė pasienio policininkai). 1956 m. ąžuolas nukirstas, o akmuo 1962 m. nuridentas į Linkmeną. 1989 m. Vilniaus žygeivių klubo nariai surado akmenį ir užritino ant piliakalnio. 1997 m. atstatyta paminklinė lenta apie A. Smetonos viešnagę šioje vietoje. Atsodinti nudžiūvusį A. Smetonos ąžuoliuką ant Ginučių piliakalnio neleista, nes šis yra kultūros paveldo dalis, kasinėjimai ant piliakalnio negalimi. Du ąžuoliukus Ladakalnio šlaite 1997 m. spalio 4 d. pasodino prezidentas Algirdas Brazauskas – vieną A. Smetonai, kitą – sau.

Dar vienas nutolintas gynybinis įrenginys – greičiausiai sargybinio bokšto vieta įrengtas atskiroje Linkmeno ežero R krante esančioje kalvoje, 180 m į R nuo Ginučių piliakalnio. Aikštelė – tik 1 m skersmens, iš visų pusių apjuosta žiediniu 8 m pločio, 1 m aukščio pylimu. V šlaite, 2 m žemiau pylimo viršaus yra natūrali 8 m ilgio terasa. Įtvirtinimas apardytas aikštelėje ir terasoje iškastų duobių. Šlaitai statūs, 10 m aukščio, PV į ežerą – 16 m aukščio. Dabar apaugęs pušimis.

V pašlaitėje 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, įrengta Papiliakalnės piliakalnio papėdės gyvenvietės vietoje. Joje rasta žiestos keramikos, puoštos lygiagrečių linijų ornamentu.

XIX a. 7 dešimtmetyje piliakalnį kasinėjęs S. Gimžauskas rado tik molio tinko. Piliakalnyje stovėjo Linkmenų pilis, minima 1373 m. Pilis buvo sunaikinta 1433 m. vasario pradžioje Livonijos ordino puolimo metu.

Piliakalnis datuojamas XIV–XV a. pirmąja puse.

Legenda pasakoja, kad kartą vaikai ganė gyvulius prie Ginūčių pilia­kalnio. Dūkdami jie įmetė į urvą vieno vaiko kepurę. Vaikas bijojo be kepurės grįžti namo, todėl piemenys su virve jį nuleido urvan. Nusileidęs žemyn, vaikas priėjo duris, atidarė jas ir pamatė senutę. Ši atidavė jam kepurę ir dar aukso maišelį pridėjo. Vaikai ištraukė laimingąjį į viršų. Išvydę dovanas, labai jam pavydėjo. Tada dar vienas piemuo sumanė lįsti į urvą. Nuleido ir šį, bet jis pataikė į kareivio duris. Kareivis kad užriko ant to vaiko, vaikas sudrebėjo ir norėjo bėgti, bet buvo sučiuptas, nuneštas į tamsią kamarą ir uždarytas. Kiti vaikai laukė laukė prie urvo, bet taip savo draugo ir nebeišvydo. Tas urvas ir dabar yra. Sako, iš jo girdisi varpais skambinant. Gal ten ir bažnyčia yra.

 

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *