Bijeikių piliakalnis

Bijeikių piliakalnis arba Papilio kalnelis – piliakalnis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, Rubikių hidrografinio draustinio teritorijoje (Anykščių regioninis parkas), prie Bijeikių kaimo, apie 350 m į šiaurę nuo kelio Leliūnai–Anykščiai.

Pailgą, šiaurės-pietų kryptimi orientuotą kalvą vakaruose ir šiaurėje juosia Rubikių, iš rytų – Dusynos ežerai, iš pietų – gretima aukštuma. Kalva nuo seno ariama.

Istorija

1943 m. Burbiškio pradžios mokyklos mokytojo A. Grigo vadovaujami vietos gyventojai piliakalnio šiauriniame šlaite iškasė nedidelę perkasą ir rado iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1969 m. ir 1974 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, pietryčių ir šiaurės vakarų papėdėje rasta senovės gyvenvietės žymių, lipdytų lygiu ir grublėtu paviršiumi puodų šukių. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Padavimai ir legendos

Kadaise Rubikių ežero vietoj buvę Anykščiai (tas pat sakoma pada­vime ir apie Rubikių ežero atsiradi­mą). Ant šio kalno stovėję gražūs rūmai, kuriuose gyvenęs šio krašto valdovas Papilys. Jis mirdamas pra­šęs jį palaidoti šiame kalne. Jo pra­šymą palikuonys įvykdę ir palaido­ję Papilį šiame kalne, įdėję į auksi­nį karstą. Nuo to laiko kalnas ir buvęs pradėtas vadinti Papiliu.

Kad kalne yra auksinis karstas, žmonės tikrai tikį, nes atsiranda norinčių tą karstą išsikasti. Pasak ūkininko Švalkaus, kartais po nakties randąs kalną iškasinėtą.