Legendų, padavimų ir
prigimtinės kultūros pėdsakais
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų tautos padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro trys skirtingi žemėlapiai suskirstyti kategorijomis. Pirmajame žemėlapyje sužymėti objektai su aprašymais, antrajame legendose ir padavimuose minimos vietovės ir trečiajame iš senosios periodikos bei senų knygų surinkti vietovių aprašymai. Plačiau apie projektą…
Objektų katalogas
Šventežeris – ežeras, telkšantis Šventežerio miestelyje, Lazdijų rajone, į rytus nuo kelio 2509 Rūda–Šventežeris–Teizai–Kavalčiukai. Priklauso Šešupės baseinui, hidrologinis nr. 15030079. Šventupė jungia su Dusios ežeru. Šventežeris užima 15,2 ha, savo forma primena lygiagretainį, kurio įstrižainė apie 0,65 km driekiasi rytų–vakarų kryptimi, plotis – iki 0,42 km. Krantai žemi, iš dalies pelkėti,…
Peržiūrėti daugiau
Švenčionių rajono savivaldybė savivaldybės šiauriniame pakraštyje, pasipuošęs mišku apaugusia sala, slepiasi didžiausias Sirvėtos regioninio parko ežeras – Kančioginas. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 2,28 km, plotis iki 0,72 km. Gylis siekia 13,8 m. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Vakaruose ir rytuose krantai aukšti, statūs, ardomi, šiauriniai ir pietiniai – žemi. Ežero pietuose…
Peržiūrėti daugiau
Žvelgiant į Lietuvos žemėlapio kontūrą, akis užkliūva už nedidelio žemės ryšulėlio pietrytiniame šalies pakraštyje, tarsi kokio „apendikso", įsiterpusio į Gudiją. Tai – Dieveniškės. Dėl unikalaus ir įdomaus krašto etnokultūrinio palikimo jų apylinkės 1992 m. paskelbtos istoriniu regioniniu parku, vieninteliu tokiu iš 30 Lietuvos regioninių parkų. Dieveniškės per stebuklą išliko Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Lakinskų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Marijampolės savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Lakinskų, Liudvinavo seniūnija. Pasiekiamas iš plento Marijampolė – Kalvarija, Jungėnuose pasukus link geležinkelio tilto per Šešupę, bėgiais perėjus tiltą, dar 200 m į kairę – yra už senvagės dešinėje, į pietryčius nuo takelio. Piliakalnis įrengtas…
Peržiūrėti daugiau
Pašlavančio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į šiaurę nuo Pašlavančio kaimo, Šilavoto seniūnija. Pasiekiamas keliu Klebiškis-Igliauka, Pašlavantyje pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 500 m sodybos link – yra kairėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 13×8…
Peržiūrėti daugiau
Padovinio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurės vakarus nuo Padovinio (Liudvinavo seniūnija). Pasiekiamas plentu Marijampolė – Padovinys prieš pat kelio atsišakojimą į Vaitiškius pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m – yra kairėje, vakaruose. Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės…
Peržiūrėti daugiau
Už Stundžių, išsinėrus iš miškelio bažnyčios bokštui ir geltonai varpinei, vieškelis pasiunta: nerimo ir dulkių verpetas aptvindo ir vežimus, ir pėsčiuosius… Pro Cidrono upelį pradundėjus, pakvimpa oras šviežiais riestainiais ir skrudintam aguonom. — štai ir Tauragnai! Ir atsidūsti žmogus, o ko atsidūsti — nė nežinai.. (Iš Pulgio Andriušo raštų) Tauragnų…
Peržiūrėti daugiau
Vakarinėj Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, pusiaukelėje tarp Antalksnės ir Ginučių, yra gražus, jaukiai Ūkojo ir Alksno ežerų pakrantėse išsibarstęs Kimbariškės kaimelis. Tačiau tokių jaukių ir gražių kaimelių Aukštaitijoje ne vienas ir ne dešimt. IŠ kitų jį išskiria jo savotiškas vardas, viena ar kita forma suskambantis dar keliose Aukštaitijos vietose. Kaip…
Peržiūrėti daugiauPadavimai ir legendos
Kancleris „Gražus kampelis“ // Trimitas. – 1932, Nr. 47, p. 930; Penki kilometrai nuo Pagelažių geležinkelio stoties (Vilkmergės — Jonavos ruože), apie 1,5 km. nuo Šventosios upės, aplinkui gražiais pušynais apaugęs yra nedidelis Veprių bažnytkaimis. Čia pat palangėj, Veprių ežeras. Šventosios upėje yra puikių vietų maudytis, aplinkui auga jaunos pušaitės…
Peržiūrėti daugiau
Tauta ir Žodis – K., 1931 m., VII knyga., p. 274-283; Rėzos palikime, saugojamam Karaliaučiaus valst. archyve, yra išsilikusi Pilkalnio kantoriaus Kr. Gotl. Mielkės poema „Pilkalnis“. Ją Rėza buvo gavęs ne tiesioginai iš autoriaus, bet iš Jordano. Nei perdavimo nei poemos parašymo data nėra mums žinoma, kaip ir nežinom Milkės…
Peržiūrėti daugiau
„Salakas“ // Legendos pasakoja, p. 124; Salako miestelis, įsikūręs ant kuodžio ežero kranto, į pietus nuo rajono savivaldybės centro, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1387 m. Skaitant nuo galo, miestelio vardas – „Sakalas”. Padavimai sako, kad Salaką įkūrė kunigaikštis Utenis. Legendose Salakas – didžiulis 7 varstų ilgio ir 7 varstų pločio…
Peržiūrėti daugiau
Sudarytojas N. Vėlius „Milžinų didumas“ Skyrius Milžinai // Lietuvių liaudies pasakos. – 2010, p. 36; Seniau buvo labai didelių ir labai mažučių žmonių. Milžinai buvo tokie dideli, kad vienas pasiremdavo ant stogo viename kaime, kitas – kitame, ir taip kalbėdavosi. Arba ant žardo pasiremdavo. Žmogų jie pasikišdavo po pažasčia ir…
Peržiūrėti daugiau
Legendomis apipinta kalva – Šatrija dunkso netoli Luokės miestelio, rajono savivaldybės rytinėje dalyje. Šatriją sustūmė ledynas, jos viršūnė pakilusi 228,7 m virš jūros lygio, o santykinis aukštis ~ 50 m. Šatrija – vienas žymiausių archeologijos paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a….
Peržiūrėti daugiau
„Iš Medvėgalio istorijos“ // Legendos pasakoja, p. 93-94; Medvėgalis – ledyninės kilmės Žemaičiu aukštumos dvikuprė kalva, iškilusi 234,6 m virš jūros lygio. Aukštąją Medvėgalio kuprą žmonės dar vadina Kapiniu kalnu, nes jame XIX a. buvo laidojami vietiniai dvarininkai Bytautai. Mažesnioji kupra — piliakalnis, ant kurio stovėjo stipri žemaičių pilis, -…
Peržiūrėti daugiauStraipsniai
K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….
Peržiūrėti daugiau
Tauta Ir Žodis, 1923 Pasakose žaltys — tai jūrų — marių karaliūnas, šmėsteli didžiuliais, bet neapčiuopiamais turtais, pagrobia ar suvilioja mergelę ilgakasę, nusigabena į savąsias vaidas. Tai labiausiai paplitęs Lietuvoje pasakų apie žaltį variantas. Visai kitoks aukštaitiškas žalktys — karalius: beribė jo galia ir milžiniški turtai, bet jie sutviska tik…
Peržiūrėti daugiau
A. Gricius. „Didžiosios praeities žemėje“ // Trimitas. – 1933, Nr. 35, p. 689-692; Nr. 36, p. 709-713; Nr. 37, p. 729-732; Nr. 38, p. 748-752; Nr. 39, p. 768-771; Nr. 40, p. 788-791. — Lietuvos istorija Žemaičiuose. — Pasakė vienas plačiai žinomas kunigas. Jis išgyveno Žemaičiuose apie 25 metus be…
Peržiūrėti daugiau
J. Totoraitis „Liškevos piliakalnis ir Vokės raganos“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 204-208. Seinų pav., Suv. gub., ant Nemuno kranto yra bažnytkiemis Kitąsyk čionai buvo dominikonų klioštorius, kurio namas dar ligi šiolei pusėtinai užsilaikęs; dabar gyvena jame klebonas. Buvusioji klioštoriaus bažnyčia dabar yra parapijos bažnyčia. Statyta…
Peržiūrėti daugiau
J. Totoraitis „Senovės liekanos ir lietuvių mitoligiški atminimai“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 177-204. I. Daukšių apygarda (Kalvar. pav., Suv. gub.), apie kurios senovės liekanas bus žemiau kalbėta, turi savo, nors ir ne labai seną, istoriją, kuri tačiau siekia XIV šimtmečio pabaigos. Kryžeivių laikuose, kaip daug…
Peržiūrėti daugiau
Algis Kulys „Minčios apylinkių medicina“ // Ladakalnis. 1991 m. sausio – kovo mėn. Nr. 38., p. 11; 1991 m. balandžio – birželio mėn. Nr. 39., p. 10; 1991 m. liepos – gruodžio mėn. Nr. 40., p. 19; 1992 m. sausio – kovo mėn. Nr. 41., p. 11; 1992 m. balandžio…
Peržiūrėti daugiau