Legendų, padavimų ir
prigimtinės kultūros pėdsakais
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų tautos padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro trys skirtingi žemėlapiai suskirstyti kategorijomis. Pirmajame žemėlapyje sužymėti objektai su aprašymais, antrajame legendose ir padavimuose minimos vietovės ir trečiajame iš senosios periodikos bei senų knygų surinkti vietovių aprašymai. Plačiau apie projektą…
Objektų katalogas
Paukščių piliakalnis arba Dukurnonių piliakalnis, arba Steponiškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Bobų kalnu – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Dukurnonių kaimo pietrytinėje dalyje, Surmiaus, arba Vilkų, ežero pietvakariniame krante, 0,4 km į šiaurę nuo kelio Jieznas–Kalviai sankryžos su keliu į Sundakus. Šį piliakalni sudaro vakariniame Surmiaus ežero krante iškilusi kalva,…
Peržiūrėti daugiau
Beižionių piliakalnis (arba Birutės kalnas) − piliakalnis Elektrėnų savivaldybėje, į vakarus nuo Beižionių gyvenvietės. Piliakalnis sudaro atskira, 12 m aukščio kalva. Ovalinė aikštelė yra 25 m ilgio 20 m pločio ir užima apie 400 m2 plotą. Iš šiaurės vakarų pusė aikštelę saugo 3 m aukščio ir 3 m pločio viršūnėje…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiau
Kupiškio apylinkėj yra vienas kitas piliakalnis, alkakalnis ar šiaip koks iš senų laikų gerbiamas istorinis kalnelis. Vienas tokių pagerbtųjų kalnelių yra žirgokalnis, apie kuri vietos gyventojai, mylintieji savo kraštą, sukūrė gražių padavimų ir dainose apdainuoja. Žirgokalnis yra neaukšta ariamos žemės kalva, esanti netoli Pajuodupės kaimo, apie porą kilometrų į šiaurę…
Peržiūrėti daugiau
Opstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiau
Nerėpa – upelis Kauno rajone, priklausantis Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Įteka dešiniajame krante. Nerėpa prasideda ties Kulautuva ir teka per Kulautuvos mišką pietvakarių kryptimi. Vidurupyje įsteigtas Nerėpos entomologinis draustinis, siekiant apsaugoti retųjų vabzdžių buveines. Kerta kelią 1909 privažiuojamasis kelias prie Kulautuvos nuo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , toliau upelio vaga sureguliuota,…
Peržiūrėti daugiau
Naujienėlės piliakalnis, Aukštakalnis, Kovakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, Naujienėlės kaime, Kalvarijos seniūnija. Pasiekiamas keliu Kalvarija – Bartininkai per Patilčius Margiuose pasukus į dešinę rytų link Naujienėlės, yra kairėje šiaurės kryptimi nuo kelio, 150 m neprivažiavus kanalizuoto Vyžupio. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje esančioje kalvoje. Šlaitai statūs, 12-20 m aukščio, viršutinėje 4-5 m aukščio…
Peržiūrėti daugiau
Pajevonio piliakalnis su gyvenviete arba Kunigiškių piliakalnis (dar vadinamas Pilies kalnu) – piliakalnis ir gyvenvietė Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į šiaurės vakarus nuo Kunigiškių kaimo (Pajevonio seniūnija), 1,3 km į pietvakarius nuo Pajevonio, Jevonio ir Ėglupio santakos kyšulyje. Piliakalnio šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė ovali, 150×76 m dydžio. Ją juosia…
Peržiūrėti daugiauPadavimai ir legendos
Dr. J. Remeika „Dovilių piliakalnis” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 97-104; Puikiame Minijos kranto ąžuolyne, į pietus nuo Dovilų, slepiasi pilaitės kauburys. Vieni pasakoja, kad čia kunigaikštis Dovilas gyveno, antri — kad Gedimino giminaitis, o patsai kaimas anapus upės gavęs vardą nuo Gedimino, kuris kartą aplankęs…
Peržiūrėti daugiau
Ties Smalininkais skersai Nemuną ėjo sekluma. Vandeniui nusekus, dažnai užkliūdavo prikrauti laivai. Daug vargo turėdavo tuomet laivininkai, kol laivus išsilaisvindavo. Ne vienas prisikamavęs keikė kietaširdę kunigaikštytę, tu nelaimių kaltininkę, šnairai žvelgdamas į anapus stūksančią aukštumą. Kol kryžiuočiai čia nebuvo pasistatę Jonapilio, stovėjo puiki ir garsi pilis. Joje gyveno turtingas ir…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika „Dravernos milžinas” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 156-158; Kartą gyveno labai stiprus milžinas. Jei kam reikėdavo padėti, jis mielai rodydavo savo galią. Vieną dieną senas žmogus norėjo per Marias pereiti ir Užmaryje pasirinkti malkų, kur augo puiki giria, bet nežinojo kaip. Tada kreipėsi…
Peržiūrėti daugiau
B. Kerbelytė „Drevernos kalnas” // Kai milžinai gyveno 1969 m. p. 21-22; Senovėje vienas milžinas, plačią ir gilią Drevernos upę užpilt besirengdamas ir jau kone pilną prijuostę smilčių prisižėręs, ant kietumos atsidūrė. Apsidairęs į mylios tolume gulinčias kopas, jis atsitiesęs tuoj prišaukė per marias savo prietelį, į jo darbą bežiopsantį,…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Padavimas apie Vilnių ir Nerį” // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylinkė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto nebuvo. Tenai tarp aukštų Panerių kalnų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…
Peržiūrėti daugiau
Iš padavimų Ip. Cieška „Kur gimė krivių Krivis” // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilėraštyje yra kvietęs keleivį, keliaujantį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šatrijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatrija yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…
Peržiūrėti daugiauStraipsniai
P. Tarasenka „Gimininės – Bendruomeninės santvarkos piliakalniai” // Lietuvos piliakalniai 1956 m. p. 23-28 Rytiniame Sartų ežero krante, Velykuškių k. lauke, prie Bradesių atšakos pietinio kranto aukštumos krašto yra prisiglaudęs pagarsėjęs Velykuškių piliakalnis. Nei piliakalnio padėtis, nei jo kukli išvaizda nerodo, jog jis yra tokia nepaprasta mūsų krašto įžymybė. Tai…
Peržiūrėti daugiau
Kauno pilies griuvėsiai. © Kretingos muziejus R. Sadauskas „Kaunas” // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 39-34; Kauno pilis yra bene seniausia iš visų mūsų protėvių statytų pilių. Daug senesnė ne tik už Kauno marias arba Laisvės alėją, – net už patį dabartinį Kauną vyresnė. Žmonėms kurtis, gyvenvietei statytis…
Peržiūrėti daugiau
Punios piliakalnis 1976 (Julius Vaicekauskas; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus) © epaveldas.lt R. Sadauskas „Punia // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 24-28; „Ant aukšto kalno, tarp žalių girių, pas Nemunėlį, kaip milžinas galingas rankas į dangų aukštai kelia tvirtus kuorus sena Punios pilis. Dievų laiminta, milžinų statyta sena Punios…
Peržiūrėti daugiau
R. Sadauskas „Merkinė // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 19-23; Į kurį tik piliakalnį beužkopsi, pirmiausia, to nė neketinęs, plačiai ir atidžiai apsidairai. Ir pagalvoji… Apie ką – net sunku pasakyti. Greičiausiai apie juos, tuos tolimus mūsų protėvius, jau kadais kas po šios žemės kelionės dausose besiilsinčius. Tai…
Peržiūrėti daugiau
L. N. „Trakai. Galvės ežero salų vardai” // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 18; Belankant Trakus š. m. gegužės 26 d. iš tenykščio gyventojo teko sužinoti, jog Trakų ežere esą apie 35 salas (sako dar daugiau esą, bet mažos, neturinčios vardų). Nežiūrint to, kad mano vadovas buvo sulenkintas, nebemokąs…
Peržiūrėti daugiau
L. Noreika „Palanga” // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 2-6; Palanga senai garsi ir žinoma yra ir vietos valstiečiui Žemaičiui, ir išlepintam bajorui dvarininkui, ir svetimtaučiui, ypač lenkui, tik kiekvienam vis kitaip. Vieniems ji yra atminimais brangi, buvo ir yra plačiai apylinkei vieta, kurioje buvo tik vienintelė lengviau pasiekiama…
Peržiūrėti daugiau