Legendų, padavimų ir
prigimtinės kultūros pėdsakais
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų tautos padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro trys skirtingi žemėlapiai suskirstyti kategorijomis. Pirmajame žemėlapyje sužymėti objektai su aprašymais, antrajame legendose ir padavimuose minimos vietovės ir trečiajame iš senosios periodikos bei senų knygų surinkti vietovių aprašymai. Plačiau apie projektą…
Objektų katalogas
Žvėrinčiaus ąžuolas – šimtametis ąžuolas, augęs Žvėrinčiaus miške, Birštono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, į pietus nuo Lengveniškių ir į rytus nuo Ivoniškių. Ąžuolo skersmuo siekė 1,8 m, aukštis – virš 15 m. Spėjama, kad ąžuolui buvo virš 500 metų. Legendos byloja, kad po ąžuolu medžioklių metu yra ilsėjęsis pats LDK Vytautas. Ąžuolas 1968…
Peržiūrėti daugiau
Žvėrinčiaus miškas (arba Žvėryno miškas) plyti Birštono savivaldybės šiaurės vakaruose, Nemuno dešiniajame krante, Prienų kilpoje. Nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas (~10 km), yra medžio skulptūrų, poilsiaviečių, laužaviečių. Apsilankiusieji Žvėrinčiuje giria miško grožį ir puikiai sutvarkytą aplinką. Nemaža dalis poilsiautojų tvirtina čia pajutę energijos antplūdį, ko gero, dėl didelio pušų išskiriamo…
Peržiūrėti daugiau
Ties Kernuvės upeliu baigiasi Balbieriškio kilpa, ir Nemunas pradeda riesti Prienų–Birštono kilpą. Čia Nemunas sutinka Kernuvių kalną ir lyg pabūgęs jo pasuka į šoną, bet ir nelieka „skolingas“ – nepermaldaujamai ardo jo šlaitus. Jam talkina nedidelis, vos kelių kilometrų ilgio, aukštupyje numelioruotas Kernuvės upelis. Nors ir mažas būdamas, jis sugebėjo…
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Kalniškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Biržės kalnu, Biržės pilimi – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Kalniškių kaimo (Šaukėnų seniūnija), Ventos kairiojo kranto kyšulyje. Pasiekiamas plentu 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai nuo sankryžos Ramučiuose pavažiavus 1,3 km Kuršėnų kryptimi, kaimo šiaurinėje dalyje esančiu asfaltuotu keliu pavažiavus į kairę vakarų kryptimi 400 m,…
Peržiūrėti daugiau
Janionių piliakalnis, Pikuolio Kalnas – piliakalnis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Janionių Čiobiškio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Burniškiai – Janionys pasukus į dešinę pietuosna lauko keliuku ir pavažiavus 1 km – yra 200 m į kairę rytuose nuo sodybos, aukštumos kyšulio kampe. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Musės dešiniajame…
Peržiūrėti daugiau
Dūdų akmenys – du stambūs rieduliai, slūgsantys Širvintų rajone, Gelvonų sen., Dūdų kaime, 3,5 km į šiaurę nuo Bagaslaviškio. Akmenis supa dirbami laukai ir ganyklos. Privažiavimo, kelio nuorodų nėra (2017 m. duomenimis). Rieduliai paprastai matomi nuo Kangedų kaimo kapinaičių, kol nėra užaugusių pasėlių. Apatinis riedulys dar vadinamas Dideliu akmeniu. Jis…
Peržiūrėti daugiau
Papilės penkiolikakamienė liepa – išskirtinė liepa, auganti Ventos regioniniame parke Akmenės rajone, Papilės miestelyje. Medis auga likusioje Papilės dvaro parko dalyje, Liepų gatvėje, dešiniajame Ventos upės krante. Šalia yra renginių vieta su dengta pakyla. Greta senosios auga nauja daugiakamienė liepa. Penkiolikakamienė liepa – valstybinis gamtos paveldo objektas. Objektas pažymėtas miestelio…
Peržiūrėti daugiauPadavimai ir legendos
B. Buračas „Girždutos kalno lobiai užkerėti” // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600-601 Garsi žemaičių Giržduta, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje kalno viršūnėje, kurioje dabar žymu tik klampi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventųjų ugnį krikščionys užgesino,…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Birštono piliakalnio karalaitė” // Jaunasis ūkininkas 1938 m. gruod., 8, p. 600 Birštonas daugeliui žinomas savo gydomais mineraliniais vandenimis ir gražiomis vasarvietės apylinkėmis. Mažiau kam yra žinomos Birštono istorinės vietos, kurių čia yra net kelios. Žymesnės yra šios: Vytauto kalnas, Vytauto krepastis, Ginkaus pilalė, Kernuvių kalnas ir Žvėrinčiaus…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika „Kalotės ežeras” // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, samdydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo velnias iš…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Piliakalniai arba šventkalniai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…
Peržiūrėti daugiau
Teofilis Tilvytis „Gražus mano Tauragnai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 18 d. (40), p. 7 Poemos „Nemunas teka” I-os dalies pradžia Nuo Taurapilio, nuo kalno Matos mažesni kalnaiIr ant vieno, kaip ant balno Sėdi mano Tauragnai.Per gilius, vingiuotus šlaitus Tauragnas mėlynas raitos, Gale jo tamsi duobė — Antras ežeras…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas „Girnikų kalnas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…
Peržiūrėti daugiauStraipsniai
Paveikslėlis: A. Každailis. Iliustracija S. Daukanto knygai „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” Motiejus Strijkovskis (1547 — po 1586) buvo mozūras, kilęs iš smulkių bajorų, mokęsis Krokuvos universitete, poetas, karys, istorikas. Į Lietuvą atvyko 1565 m. Kurį laiką tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės samdytoje (algininkų) kariuomenėje, lenkiškai kūrė eiles, rašė istoriją. Sekdamas Renesanso…
Peržiūrėti daugiau
J. Balys „Tikėjimai” // Lietuvių tautosakos skaitymai II t. p. 20-25 Kalnų gerbimas siejamas su Perkūno ir ugnies kultu: ant kalnų buvusi deginama Perkūnui pašvęsta (amžina?) ugnis. Vienas toks kalnas, minimas kronikose, buvęs Žemaičiuose ant Nevėžio kranto. Oliveras iš Paderbomo (miręs apie 1227 m.) pamini, kad senprūsiai garbinę kalnus, kalvas…
Peržiūrėti daugiau
J. Balys „Tikėjimai” // Lietuvių tautosakos skaitymai II t. p. 56-65 Kronikos gana dažnai kalba apie lietuvių ir kitų baltų giminių šventus miškus. Lietuviai turėję ir miško deivę, kuri vadinosi Medeinė: pirmiausia ją mini voluiniškoji kronika XIII a., paskum Lasickis 1580 m. ir Daukša 1595 m. Pats vardas yra prasmingas,…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Džiuginėnų piliakalnis. B. Buračas B. Gecevičius „Džiugo kalnas” // Ūkininko patarėjas 1933 m. spal. 26 (46), p. 9 Važiuodamas iš Telšių į Alsėdžius, pamatysi Telšių — Alsėdžių apylinkę, nusėtą kalnų balneliais, miškais miškeliais, slėniais, tarp kurių sruvena amžina, nepabaigiama srovele upeliai. Tarp šitų įvairių kalnų kalnelių labiausiai krenta į…
Peržiūrėti daugiau
A. Vaidevutis „Stelmužė paslaptingųjų ąžuolų karalija” // Ūkininko patarėjas 1932 m. rugpj. 26 (34), p. 7 Keletą žodžių apie Stelmužę, apie paslaptingų ąžuolų karaliją, apie vaidilų žemę. Nuo Zarasų, maždaug .2 km. į šiaurę, yra senas Stelmužės dvaras. Tas dvaras, gal būtu visai pamirštas, jei ne tas ąžuolas, kuris viešpatauja…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Piliakalniai arba šventkalniai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…
Peržiūrėti daugiau