Legendų, padavimų ir
prigimtinės kultūros pėdsakais
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų tautos padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro trys skirtingi žemėlapiai suskirstyti kategorijomis. Pirmajame žemėlapyje sužymėti objektai su aprašymais, antrajame legendose ir padavimuose minimos vietovės ir trečiajame iš senosios periodikos bei senų knygų surinkti vietovių aprašymai. Plačiau apie projektą…
OBJEKTŲ KATALOGAS
Poškonių pilkapynas – pilkapių sankaupa pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, apie 1 km į pietryčius nuo Poškonių, pušyne. Randamas sekant rodykles nuo Poškonių kaimo, pritaikytas lankymui. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro apie 35 sampilus, kurie išsidėstę nuo 1-5 m iki 10-15 m atstumu vienas nuo kito, trimis nevienodomis grupėmis. Jie nuo 5-6 m iki 10-12 m…
Peržiūrėti daugiau
Žižmai – etnografinis gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, šalia kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai. Piečiau kaimo prateka dešinysis Gaujos intakas Berželis. Žižmų kaimas – architektūros paminklas/draustinis, įeinantis į Dieveniškių istorinio regioninio parko teritoriją: labai mažai pakitęs 1,5 km ilgio gatvinis kaimas su etnografinėmis XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sodybomis….
Peržiūrėti daugiau
Nausodžio, Varkalių piliakalnis II, vad. Pilale – piliakalnis, esantis Varkaliuose (Nausodžio sen.), Plungės rajone, archeologijos ir mitologijos paminklas. Piliakalnis pasiekiamas iš kelio 166 Plungė–Vėžaičiai , Varkaliuose pasukus į šiaurės vakarus, į Ramunių gatvę. Tiesiai pavažiavus apie 1,3 km, pasiekiama sodyba, kurios prieigose, kairėje, įrengta automobilių sustojimo ir atokvėpio aikštelė su infrastruktūra, informaciniu stendu. Miškingame šlaite įrengtu pėsčiųjų…
Peržiūrėti daugiau
Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Varkalių kaime, Nausodžio seniūnijoje ir papilys . Piliakalnis ir papilys pasiekiami iš plento 166 Plungė–Vėžaičiai, Varkaliuose pasukus į Ramunių gatvę, šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos, nuo jos takeliu…
Peržiūrėti daugiau
Rūdninkų giria − penktas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Šalčininkų ir Varėnos rajonuose, 23 km į pietus nuo Vilniaus esantis Lietuvos pietryčiuose. Girios plotas ~37 500 ha (mišku apaugę 32 900 ha). Vakarinę masyvo dalį kerta 105 Pirčiupiai–Eišiškės plentas, šiaurinę dalį − 176 Pirčiupiai–Jašiūnai kelias. Girios šiaurinėje dalyje įsikūręs miestelis – Baltoji Vokė. Tolėliau nuo girios, jos pietryčiuose maždaug 7 kilometrų atstumu įsikūrę Šalčininkai. Rūdninkų giria pasiekiama…
Peržiūrėti daugiau
Skroblio piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Rietavo savivaldybėje, į pietus nuo Skroblio kaimo, dešiniajame Jūros upės krante. Pasiekiamas keliu Rietavas – Kuliai – yra neprivažiavus Jūros upės 50 m į dešinę šiaurės rytuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 100 m į pietus nuo Jūros dešiniojo kranto. Šlaitai statūs, 12-16 m aukščio. Jo aikštelė ovali, pailga rytų vakarų kryptimi, 2 m aukštesniu viduriu. Rytiniame šlaite, 2 metrais žemiau…
Peržiūrėti daugiau
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, Varduvos piliakalnis, Šv. Jono kalnas, Kalvarija, Gardai – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Žemaičių Kalvarijoje. Pasiekiamas Žemaičių Kalvarijoje nuo centro pavažiavus Alsėdžių link 200 m Alsėdžių gatve – yra kairėje gatvės pusėje, tik pervažiavus Varduvą. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante, santakoje su Pagardeniu (Cedronas). Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40×35 m…
Peržiūrėti daugiau
Užpelkių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Užpelkių kaimo, Platelių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plateliai–Gegrėnai, yra į šiaurę nuo šio kelio sankryžos su keliu Alsėdžiai–Dovainiai. Tai balno formos pailga kalva. Jos ilgoji ašis sutampa su rytų-vakarų kryptimi. Pietinis ir šiaurinis šonai statesni, 8 m. aukščio; galai nuolaidesni. Kalvos viršuje yra 45 m. ilgio ir 8-10 m. pločio aikštelė….
Peržiūrėti daugiauPADAVIMAI IR LEGENDOS
Autorių kolektyvas „Vaidilutė” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 38-40; Nuotraukoje Neris, 1882 m. autorius: Józef Czechowicz. Gražioji Usparimė, šešioliktąjį pavasarį išvydus, neteko motulės ir tėvulio. Motulė, sunkios ligos varginama, anksčiau nukeliavo pas dievus į dausas, o tėvulį bemedžiojant vilkai sudraskė. Kadangi nebuvo artimų giminių, prie kurių prisiglausti galėtų, ryžosi…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Gedimino pilies kalnas 1970-1975 m. Parengė B. Kerbelytė „Vilnius” // Žemės atmintis 1999 m. p. 12; Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą [valandą]; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogelis iš turgaus su neparduotom…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Jonila Žilius „Litvo-Lietuvanis ir Lietuva” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 15 Valentinijono laikais (366 m.) geruliai, gepidai ir alanai… kurie, benaikinant Romos provincijas, buvo sumušti sikambrių… aprinko savo kareivijos vadu Litalaną, (kurs įvedė juos į Prūsų žemę). Po jo viešpatavo Veidevutas ir jo sūnūs… Didžiausia karo…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 12-14 Valakų-romėnų atėjimas į Pabaltijo kraštus, kaipo padavimas, buvo kuo plačiausiai žinomas; juo tikėjo toki rimti rašytojai, kaip Peucerus, Lasickis, Michalionis. I. Jie (valakai) persikraustę čia iš Valakijos ir kadais yra buvę italų naukuriai, įkurdinti graikų imperatorių…
Peržiūrėti daugiauSTRAIPSNIAI
J. Str. „Užvinčių miškai.” // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su maža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….
Peržiūrėti daugiau
K. Subačius „Sūduvos krašto istorinė Kimenavos žemė” // Terra Jatwezenorum. [T.] 2 (2010) : jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis 2010 m. p. 108-130; Istorinė pratarmė Marijampolės miestas istorijos amžių virsme tapo šiandieninės Sūduvos krašto centru, jo sostine. Žinoma, tai akivaizdus faktas, tačiau dėl krašto pavadinimo – ir šnekamojoje kalboje, ir…
Peržiūrėti daugiau
K. Baliūnas „Plungės gyvenimo vaizdeliai” // Sekmadienis 1939 m. nr. 39, p. 3; Nuotrauka: „Plungės klumpdirbiai ” S. Petrauskas. Žemaičių muziejus „Alka”. Legendarinis miestas. – Užkeikti lobiai požemiuose. – Rykštės už nelegalią meilę. – Jungtuvių priesaikos laužytojus plakdavo botagais. – Patricija ir plebėjai. – Mūsų ponas grapelis. – Bezprizornikai ir…
Peržiūrėti daugiau
M. Alseikaitė – Gimbutienė „Pagoniškosios laidojimo apeigos Lietuvoje” // Gimtasai kraštas 1943 m. nr. 31; p. 53-80; Mūsų tema verčia ieškoti seniausių šaltinių: be abejo, daugiausia tenka pasiremti priešistorinių laikų paminklais — tyrinėtais kapinynais, alkvietėmis. Lietuvoje nemažas sistemingai tyrinėtų kapinynų skaičius jau suteikia tokių duomenų, kurie leidžia pagalvoti ir apie…
Peržiūrėti daugiau
L. Kumštytis „Stanelių senovės liekanos” // Gimtasai kraštas 1943 m., nr. 1, p. 46-47; Kryžiočių ordino ir Kuršo vyskupo Henriko pietinių Kuršo žemių 1253 m. dalybų akte, srity, vadinamoje „Ceclis“, minima vietovė „Pytwe“ (žiūr. Lietuvių kalbos žodynas, II sąs. XCI lap. K. Būga). Toliau, tame pat žodyne, CXXIV lape, K….
Peržiūrėti daugiau
A. Tautavičius „Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai” .. Dubingiai 1971 m., p. 27-38; Gražios Dubingių apylinkės iki šiol archeologų labai mažai tyrinėtos, mažai žinomi jų archeologiniai paminklai, nedaug ir į muziejus iš čia patekusių archeologinių radinių. Todėl seniausia šio Lietuvos kampelio praeitis tebėra mažai žinoma, tebelaukia savo tyrinėtojo. Dar negalime atsakyti…
Peržiūrėti daugiau