Padavimai ir legendos
Nuotrauka: Vilnius. Gedimino pilies kalnas 1970-1975 m. Parengė B. Kerbelytė „Vilnius” // Žemės atmintis 1999 m. p. 12; Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą [valandą]; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogelis iš turgaus su neparduotom…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…
Peržiūrėti daugiauJonas Jonila Žilius „Litvo-Lietuvanis ir Lietuva” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 15 Valentinijono laikais (366 m.) geruliai, gepidai ir alanai… kurie, benaikinant Romos provincijas, buvo sumušti sikambrių… aprinko savo kareivijos vadu Litalaną, (kurs įvedė juos į Prūsų žemę). Po jo viešpatavo Veidevutas ir jo sūnūs… Didžiausia karo…
Peržiūrėti daugiauJonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 12-14 Valakų-romėnų atėjimas į Pabaltijo kraštus, kaipo padavimas, buvo kuo plačiausiai žinomas; juo tikėjo toki rimti rašytojai, kaip Peucerus, Lasickis, Michalionis. I. Jie (valakai) persikraustę čia iš Valakijos ir kadais yra buvę italų naukuriai, įkurdinti graikų imperatorių…
Peržiūrėti daugiauJonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 12 Kunigas Danielius yra siunčiamas į Lenevardėnus. Kada atėjo į sodžių, vardu Sydegunde, priėjęs koks iš miškų tankumynų atvykęs livonietis jam kalba apie savo nakties matymus. — „Mačiau“, sako, „dievą Livoną, kurs mums išpranašavo būsimus atsitikimus; buvo…
Peržiūrėti daugiauStraipsniai
J. Basanavičius „Straipsniai ir studijos: Dėlei žynio Ilgio” // Raštai. Pirma knyga 2003 m., p. 176-179; Apie Ilguvos vardo atsiradimą Jonas Polujanskis savo veikale „Wędrowki pogubernii Augustowskiej” (Warszawa, 1859, p. 304) rašo: „Dalėj ponad Niemnem, w gaju šwiętym Ilgi zwa- nym usadowily się wsie Ponikie i Hgowo. Ponikie piervviotnie stanovvily…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Velžių kaimo piliakalniai” // Mūsų kraštas. 1938 m. lapkričio 17 d. Nr. 46 p. 6. Pusiaukelyje tarp Radviliškio ir Šeduvos miestelio, kur plačios pelkės ir maži išretėję miškeliai supa mažą Verdulių ežeriuką Žirnį, senovėje buvęs didelis miestas. Taip sako senų žmonių padavimai. Dabar šioje vietoje, palei Žirnio ežeriuką,…
Peržiūrėti daugiauK. Būga, J. Basanavičius „Apie senovės Prūsų raštą ir Vaidevuto vėliavą” // 1926 m. p. 3-13 Istorijos aušrai brėkštant ties mūsų tamsybėse paskendusiu kraštu, pirmieji spinduliai, kurie jį apšviečia, krinta iš graikų IV šimtamečio, Kristui negimus, keliauninko Putėjaus raštų: jisai šiame žemės plote pirmas mini jo gyventojus. Keliais šimtmečiais vėliau,…
Peržiūrėti daugiauPlečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio šalių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėjų ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, parengė stambų net 6 knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum) su panoraminiais miestų…
Peržiūrėti daugiauJ. Balys „Tikėjimai” // Lietuvių tautosakos skaitymai II t. p. 32-42 Visos indoeuropietiškos tautos senovėje gerbė vandenį, tad ir lietuviai nesudaro išimties. Adomas Bremenietis XI a. rašė, kad senprūsiai šaltinius gerbdavę. Tą patį kartoja Oliveras iš Paderborno apie 1220 m. Dusburgas XIV a. pradžioj rašė, kad prūsai turėję šventus vandenis…
Peržiūrėti daugiauPaveikslėlis: A. Každailis. Iliustracija S. Daukanto knygai „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” Motiejus Strijkovskis (1547 — po 1586) buvo mozūras, kilęs iš smulkių bajorų, mokęsis Krokuvos universitete, poetas, karys, istorikas. Į Lietuvą atvyko 1565 m. Kurį laiką tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės samdytoje (algininkų) kariuomenėje, lenkiškai kūrė eiles, rašė istoriją. Sekdamas Renesanso…
Peržiūrėti daugiau