Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Janonių piliakalnis Janonių piliakalnis ir pilkapynas – piliakalnis (A830P) ir pilkapynas (A831P) Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Janonių kaimo (Alantos seniūnija), Šilalio miško vakariniame pakraštyje. Piliakalnis, vadinamas Pilale, yra pailgos kalvos vakarinė, aukštesnė, dalis, kurią iš trijų pusių juosia daubos, rytuose yra kalvos žemesnioji dalis. Pilalės pietiniai, vakariniai ir šiauriniai šlaitai 13 m aukščio, statūs, šiaurinio šlaito viršutinė dalis stačiai…
Peržiūrėti daugiau
Virintos ąžuolas Virintos ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos (794 kv., 30 skl.) teritorijoje. Paminklinis medis ošia apie 1,5 km į rytus nuo Klabinių kaimo, netoli Virintos upės, yra Virintos valstybiniame hidrografiniame draustinyje. Paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu 1960 m. rugsėjo 1 d. Yra pasiekiamas iš kelio 2820 Alanta–Klabiniai–Dapkūniškiai , pakeliui pravažiuojant Janonių šaltinį. Toliau, ties…
Peržiūrėti daugiau
Antakščių II piliakalnis Antakščių II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Antakščių kaimo, Alantos seniūnija. Pasiekiamas Antakščių – Bajorų lauko keliu pavažiavus 1,9 km, prieš Bajorus per laukus pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 200 m matyti dirvonuojantis šlaitas. Piliakalnis yra 1,8 km į šiaurės rytus nuo Antakščių pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, Vastapos dešiniajame krante….
Peržiūrėti daugiau
Antakščių I piliakalnis Antakščių I piliakalnis su gyvenviete, Aukštakalnis – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Antakščių kaimo, Alantos seniūnija. Pasiekiamas plentu Alanta-Anykščiai (119), už Suojos upelio ties didesniu plento posūkiu į kairę pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi ir lauko keliuku pavažiavus pro miškelį iki sodybos – iš viso 800 m, yra už sodybos. Piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, Prūdelio (Melnytėlės) upelio…
Peržiūrėti daugiau
Maišiakulės piliakalnis Maišiakulės piliakalnis – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Maišiakulės kaime, Alantos seniūnija. Pasiekiamas keliu Alanta – Pakalniai už Suojos pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi kairesniu keliuku, pavažiavus 480 m iki malūno užtvankos, yra už jos, kitame Vastapos krante, kairiau. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Vastapos kairiajame krante. Aikštelė trikampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 15 m ilgio, 30 m pločio…
Peržiūrėti daugiau
Alantos piliakalnis Alantos piliakalnis arba Pakalnė – buvęs piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie buvusio Drobiškių kaimo, netoli Alantos, Alantos seniūnija. Piliakalnis buvo įrengtas apie 100 m ilgio pailgoje kalvoje, iš šiaurės, rytų ir pietų apjuostoje šlapių pievų. Aikštelė buvo keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, apie 40 m ilgio ir 15-20 m pločio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta daug anglių….
Peržiūrėti daugiau
Vyžuonų Ozo akmenynas. Kartuvių kalnas (visas Vyžuonų ozas) yra įspūdingas gamtos paminklas, iki šiol archeologų mažai tyrinėtas, lygiai kaip ir kalne esantis savito geometrinio išdėstymo akmenynas, galėjęs turėti senovės kulto ir astronominę paskirtį. Pagal juos skaičiuodavę metų laiką. Visi akmenys buvo išdėstyti tam tikra tvarka. Jų jokiu būdu niekas negalėjo…
Peržiūrėti daugiau
Vyžo šaltinis Vyžo šaltinis. Kur beeitum mažame miestelyje Vyžuonose, visur susiduri su Žalčio Vyžo legenda. Žalčio pavidalą turėjusio lietuvių dievo atvaizdas įamžintas Vyžuonų herbe, karūnuotas žaltys išdrožtas prie kelio pastatytame mediniame stulpe, pasitinkančiame visus atvažiuojančius. Iš Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios sienos kyšo akmeninė išsižiojusio žalčio galva, o jei norite pamatyti…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Klebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis akmuo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grūdų, bet ir pelų. Tada…
Peržiūrėti daugiau
Dubičių piliakalnis Dubičių piliakalnis arba Dubičių pilis, Karalienės Bonos pilis – piliakalnis ir senovės gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubičių kaimo. Dubičių piliakalnis yra kairiajame Ūlos krante, pietinėje Dubičių k. pusėje. Tai 6 m aukščio, gana stačiais šlaitais kalva, jos viršuje yra apie 25 m ilgio ir apie 20 m pločio aikštelė, iš sausumos pusės apsupta 2 m aukščio…
Peržiūrėti daugiau
Grybiškių ąžuolas Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartalo 4 sklype). Išskirtinis medis lengvai pasiekiamas pėsčiųjų pažintiniu taku per mišką pagal rodykles, įrengtas nuo Poškonių (3 km). Senojo ąžuolo kaimynystėje auga Grybiškių pušis. Kalbama, jog čia ąžuolui, apie tūkstantis metų. Jo…
Peržiūrėti daugiau
Bėčionių piliakalnis Bėčionių piliakalnis – piliakalnis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Bėčionių, Dieveniškių seniūnija, Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Piliakalnis pasiekiamas iš plento104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai pervažiavus Gaują pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 400 m, yra dešinėje šiaurėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gaujos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, nuo…
Peržiūrėti daugiau
Dieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius…
Peržiūrėti daugiau
Strėvos įgriuva Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1,5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo (Trakų rajonas), Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė…
Peržiūrėti daugiau
Ūlos akis Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m Šaltinio debitas yra apie 2 l/s. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą…
Peržiūrėti daugiau
Kaniavėlė Kaniavėlė – upė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje; Ūlos dešinysis intakas. Prasideda šalia Kruklių kaimo, 3 km į vakarus nuo Panočių. Teka į pietus, pietryčius Dainavos giria, žemupyje pasuka į pietvakarius. Įteka į Ūlą 52 km nuo jos žiočių, prie Margių kaimo, tuoj žemiau Ūlos–Katros bifurkacijos. Intakas – Ravelis (kairysis). Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – būdinga miškų upei (vingiuota, pelkėta, daug išvartų). Prie…
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Matarnu piliakalnis Rementiškių piliakalnis. Nuo Slabadų 1 klm. į žiemos rytus, ties Matarnų (Šakių ap.) kaimu, ant kairio Šešupės kranto yra piliakalnis. Jis atskiro pavadinimo, tur būt, ir neturi, nes visi jį vadina tiesiog piliakalniu. Senieji žmonės įvairiai apie šį piliakalnį kalba; esą kalno viduryje uždumtas (žemių užneštas) prakeiktas dvaras….
Peržiūrėti daugiau
Meškučių piliakalnis (Marcinkalnis) buvo įrengtas aukštumos kyšulyje Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu (išnykusiu). Didžiąją piliakalnio dalį dar iki XX a. iš P nuplovė Šešupė, tad pirminė piliakalnio išvaizda ir dydis nežinomi. Sprendžiant pagal išlikusį Š šlaitą, aikštelė buvo apie 20 m ilgio, orientuota beveik V-R kryptimi. Jos V…
Peržiūrėti daugiau
Kumelionių piliakalnis su gyvenviete, Marijampolė – piliakalnis ir gyvenvietė Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Marijampolės kaimiškoji seniūnija, Šešupės kairiajame krante. Pasiekiamas iš Marijampolės-Kalvarijos plento (201), už geležinkelio pervažos pasukus į kairę (R) žvyrkeliu link Liucinavo, pavažiavus 600 m ir pasukus į kairę (Š) už sodybos, 660 m pavažiavus lauko keliuku (yra dešinėje). Iš pietų ir…
Peržiūrėti daugiau
Šilvienų piliakalnis, Kubiliai, Šilvėnai, Piliukas, Pilaitė – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Šilvienų, Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai pervažiavus Prūdupį – yra 50 m į dešinę pietvakariuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje Prūdupio ir Velniaravio upelių slėnyje, jų santakoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 20×12 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 4-6 m aukščio, 2,5 m aukštyje nuo…
Peržiūrėti daugiau
Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Šakių rajono pensionatas. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus…
Peržiūrėti daugiau
Žuklijų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žuklijų kaimo (Kriūkų seniūnija). Patenka į Tučių geomorfologinio draustinio teritoriją. Piliakalnis yra ant Nemuno kairiojo kranto aukštumos, prie Maksvyčio sodybos. Piliakalniui įrengti panaudotas aukštumos kyšulys. Iš rytų ir vakarų jį supa gilios daubos, iš šiaurės – Nemuno slėnis, o iš pietų – laukas. Vakarų dauba teka mažas upelis – Žolupis. Iš pietų, nuo lauko…
Peržiūrėti daugiau
Misiūnų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Misiūnų Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai Misiūnuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi link Nemuno, pavažiavus 700 m, už trečios sodybos dešinėje pasukus į dešinę rytų, paėjus į rytus per laukus 1,2 km – yra 250 m į rytus nuo griovos lauko krašte, kitapus griovos einant kairiau. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Dulinčiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Dulinčiškių ir į vakarus nuo Ilguvos, Kriūkų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Sabališkiai – Ilguva prieš pat Ilguvą pasukus per dirvonus į kairę vakarų kryptimi, nusileidus į Nykos slėnį, perėjus Nyką ir pakilus į statų medžiais apaugusį jos kairįjį krantą šiaurės vakarų kryptimi – iš viso 400 m. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiau
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiau
Opstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiau
Kuršių marios – didžiausias vidaus vandens telkinys mūsų respublikoje. Jų plotas maždaug 1610 km², iš kurių 413 km² priklauso Lietuvai. Kuršių marios šiek tiek didesnės už savo pusseserę Aistmares, tyvuliuojančias anapus Sembos pusiasalio. Marios plačiausios – apie 46 km – pietinėje dalyje. Siauriausia vieta yra įsiterpusi tarp Smiltynės ir Klaipėdos;…
Peržiūrėti daugiau
Vakarų Lietuvos miestelis – Rusnė – įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv….
Peržiūrėti daugiau
Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą – bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Piltinės piliakalnis Piltinės piliakalnis, Bukantiškės piliakalnis, Piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bukantiškės kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai –Žukaičiai pavažiavus 1,8 km už Bukantiškės, už staigesnio kelio posūkio į dešinę pasukus į kairėje šiaurės vakarų kryptimi esančią sodybą – yra 200 m į šiaurę nuo jos….
Peržiūrėti daugiau
Gėluvos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime (Ariogalos seniūnija), Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala , Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m. Piliakalnis dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos…
Peržiūrėti daugiau
Bažavalės piliakalnis Bažavalės piliakalnis su gyvenviete, Barsukalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Ariogalos, Ariogalos seniūnija. Pasiekiamas iš plento 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis pasukus į kairę pietų kryptimi link Turbinavos, čia, kiek neprivažiavus autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1,3 km iki posūkio…
Peržiūrėti daugiau
Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…
Peržiūrėti daugiau
Palangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,…
Peržiūrėti daugiau
Kalnėnų piliakalniai Kalnėnų piliakalniai. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuj, gražioje lankoje stovi greta vienas kito du neperdideli gražūs piliakalniai. Kurio kunigaikščio laikais piliakalniai atsirado, žmonių padavimai nepasako. Apie juos žmonės šiaip pasakoja. Tiedu piliakalniai buvę supilti sargybos arba sekimo tikslams, kad kryžeiviai, Nemunu atplaukę, pasalomis neužpultų Jurbarko. Nuo piliakalnių viršūnės labai toli…
Peržiūrėti daugiau
Panų kalnas. Apie 14—15 km. nuo Telšių į šiaurę. Sėdos link, miške, netoli Plinkšių ežero, yra neaukštas kalnas, "Panų" kalnu vadinamas, į pietus nuo kalno tęsiasi balos, mažais krūmeliais priaugusios. Balų vanduo yra rausvas, nes turi savy geležies rūdžių tirpinių. Prie pat kalno yra Šaltinis. Toliau į visas puses tęsiasi…
Peržiūrėti daugiau
Padievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį…
Peržiūrėti daugiau