Keliaukime legendomis ir padavimais apipintais Lietuvos keliais.
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro atskiri žemėlapiai, suskirstyti pagal Lietuvos etnografinius regionus. Iki visų žemėlapiuose sužymėtų objektų siūlome keliauti pėsčiomis, dviračiais arba automobiliais.
Jūsų rūpestis išsirinkti kur norite keliauti ir pasitelkus į pagalbą šios svetainės funkcijas, kurios jus nuves iki pasirinktos vietos, mėgautis kelionės akimirkomis ir jų metu patirtais nuotykiais bei įspūdžiais. Lietuva be galo gražus kraštas, jos grožio, sėdint ant „sofos” – nepamatysi. Plačiau apie projektą…
Aukštaitija
Aukštaičių žemės (dabartinė šiaurrytinė-rytinė Lietuvos dalis) – pirminis Lietuvos valstybės branduolys. Apie XI a. šiose žemėse susikūrė Lietuvos kunigaikštystė, XII a. tapo galingiausia baltų kunigaikštyste. Aukštaitija dažniausiai skirstoma į dvi dalis: Rytų ir Vakarų. Šiandieninė Aukštaitija pasižymi tarmių, gyvensenos ir etnokultūrinio paveldo margumu, kadangi yra paveldėjusi trijų didelių etninių darinių – Sėlos, Nalšios ir Žiemgalos palikimą.
Keliauk Aukštaitijoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeVaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Skudutiškio šventvietė Skudutiškio šventvietė – akmenys, šaltinis ir žmonių pastatyta koplyčia, esanti Skudutiškyje, Molėtų rajone, ženklinanti šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą. Skudutiškio šventvietė randasi 0,7 km į šiaurės vakarus nuo miestelio bažnyčios, 0,6 km į šiaurę nuo kelio Skudutiškis-Kaniūkai, Juodisos (dar vadinamos Juodišiumi, Skudute) ir bevardžio (?) dešiniojo intako santakoje, vadinamosiose Vaškuškėse….
Peržiūrėti daugiauVerpeto kalnas Verpeto kalnas – kalnas Molėtų rajono savivaldybėje, Marcelino kaimo laukuose. Vietos gyventojai jį vadina “Blindos” kalnu. Ar pamenate į kalną jojanti ant arklio Tadą Blindą. Juk būtent čia ir buvo nufilmuoti pirmieji filmo “Tadas Blinda” kadrai. Verpeto kalnas – tai vienas įspūdingiausių Lietuvos kalnų! Jis turi keletą vardų:…
Peržiūrėti daugiauBudelių piliakalnis Budelių piliakalnis su gyvenviete, Skarbo Kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių, Žaslių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 1802 Kaišiadorys–Stabintiškės–Čiobiškis , ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir Padaliais (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo…
Peržiūrėti daugiauRumšiškių piliakalnis Rumšiškių piliakalnis (arba Kaukapilis) – buvęs piliakalnis ir gyvenvietė Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, Senosiose Rumšiškėse. Piliakalnis buvo Pravienos dešiniajame krante, iš šiaurės, rytų ir pietų juosiamas jos slėnio. Jo pietinė dalis nukasta dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. XX a. šeštame dešimtmetyje buvo likusi 15×8 m dydžio aikštelės šiaurinė dalis ir jos vakariniame krašte buvusio pylimo likutis. Šlaitai statūs, iki 10…
Peržiūrėti daugiauJanonių piliakalnis Janonių piliakalnis ir pilkapynas – piliakalnis (A830P) ir pilkapynas (A831P) Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Janonių kaimo (Alantos seniūnija), Šilalio miško vakariniame pakraštyje. Piliakalnis, vadinamas Pilale, yra pailgos kalvos vakarinė, aukštesnė, dalis, kurią iš trijų pusių juosia daubos, rytuose yra kalvos žemesnioji dalis. Pilalės pietiniai, vakariniai ir šiauriniai šlaitai 13 m aukščio, statūs, šiaurinio šlaito viršutinė dalis stačiai…
Peržiūrėti daugiauVirintos ąžuolas Virintos ąžuolas – išskirtinio amžiaus ąžuolas, augantis Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, Utenos miškų urėdijos Videniškių girininkijos (794 kv., 30 skl.) teritorijoje. Paminklinis medis ošia apie 1,5 km į rytus nuo Klabinių kaimo, netoli Virintos upės, yra Virintos valstybiniame hidrografiniame draustinyje. Paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu 1960 m. rugsėjo 1 d. Yra pasiekiamas iš kelio 2820 Alanta–Klabiniai–Dapkūniškiai , pakeliui pravažiuojant Janonių šaltinį. Toliau, ties…
Peržiūrėti daugiauAntakščių II piliakalnis Antakščių II piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Antakščių kaimo, Alantos seniūnija. Pasiekiamas Antakščių – Bajorų lauko keliu pavažiavus 1,9 km, prieš Bajorus per laukus pasukus į dešinę rytų kryptimi, už 200 m matyti dirvonuojantis šlaitas. Piliakalnis yra 1,8 km į šiaurės rytus nuo Antakščių pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, Vastapos dešiniajame krante….
Peržiūrėti daugiauAntakščių I piliakalnis Antakščių I piliakalnis su gyvenviete, Aukštakalnis – piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie Antakščių kaimo, Alantos seniūnija. Pasiekiamas plentu Alanta-Anykščiai (119), už Suojos upelio ties didesniu plento posūkiu į kairę pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi ir lauko keliuku pavažiavus pro miškelį iki sodybos – iš viso 800 m, yra už sodybos. Piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, Prūdelio (Melnytėlės) upelio…
Peržiūrėti daugiauDzūkija
Teritorijos ribos tarsi nelabai aiškios, tačiau dažniausiai Dzūkijai priskiriamos Alytaus apskrities, miesto ir rajono, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Vilniaus apskrities, miesto ir rajono, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų apskričių savivaldybės. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemuno krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi.
Keliauk Dzūkijoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Šarūno kalnas Šarūno kalnas stovi už 1,7 km į šiaurę – šiaurės vakarus nuo kelių į Gelovinę ir Raitininkus išsišakojimo Subartonyse, Subartonių miško 708 kvartale, 38 ir 39 sklypuose. Tai atskira, netaisyklingo trikampio formos, viršuje apie 70 x 110 m dydžio, iki 23 m aukščio vidutinio statumo (vakarinėje) ir stačiais…
Peržiūrėti daugiauKunigiškės miškas Kunigiškės miškas – taip vadinamas Subartonių miškų 713 kvartalas (1935 m. nurodyta, kad Kunigiškė esąs visas 21 kvartalas, t.y. 81,5 ha, brandaus miško – LŽV: Merkinės gir.). Šiandien čia išskirtos trys kertinės miško buveinės, vienoje iš jų dar yra senų ąžuolų. Subartonių miškų masyvas yra pietų Lietuvoje, Varėnos rajone,…
Peržiūrėti daugiauBurokaraisčio ežeras Burokaraisčio ežeras – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 4,5 km į vakarus nuo Perlojos. Ilgis šiaurės – pietų – rytų kryptimi 2,5 km, plotis iki 0,29 km. Altitudė 108,2 m. Ežeras L raidės formos, jo dubuo – rininės kilmės. Giliausia vieta siekia 21,5 m gylį. Krantai statūs, aukšti, daugiausia apaugę mišku – rytuose stūkso Karužų miškas, vakaruose ir pietuose – Burokaraisčio miškas….
Peržiūrėti daugiauKlebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis akmuo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grūdų, bet ir pelų. Tada…
Peržiūrėti daugiauDubičių piliakalnis Dubičių piliakalnis arba Dubičių pilis, Karalienės Bonos pilis – piliakalnis ir senovės gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubičių kaimo. Dubičių piliakalnis yra kairiajame Ūlos krante, pietinėje Dubičių k. pusėje. Tai 6 m aukščio, gana stačiais šlaitais kalva, jos viršuje yra apie 25 m ilgio ir apie 20 m pločio aikštelė, iš sausumos pusės apsupta 2 m aukščio…
Peržiūrėti daugiauGrybiškių ąžuolas Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartalo 4 sklype). Išskirtinis medis lengvai pasiekiamas pėsčiųjų pažintiniu taku per mišką pagal rodykles, įrengtas nuo Poškonių (3 km). Senojo ąžuolo kaimynystėje auga Grybiškių pušis. Kalbama, jog čia ąžuolui, apie tūkstantis metų. Jo…
Peržiūrėti daugiauBėčionių piliakalnis Bėčionių piliakalnis – piliakalnis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Bėčionių, Dieveniškių seniūnija, Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Piliakalnis pasiekiamas iš plento104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai pervažiavus Gaują pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 400 m, yra dešinėje šiaurėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gaujos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, nuo…
Peržiūrėti daugiauDieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius…
Peržiūrėti daugiauSūduva
Dabartinis Sūduvos regionas iki XIII a. buvo apgyvendintas sūduvių (jotvingių) genties ir buvo Sūduvos arba Dainavos žemės dalis. Iki viduramžių pabaigos Suvalkijoje (Sūduvoje) gyventa trijų baltiškų etnosų: panemuniais – žemaičių ir lietuvių, o vakarinėje krašto dalyje (Vilkaviškio r. ir gretimoje Šakių r. dalyje) – nadruvių kilties prūsų. Čia karaliauja Nemunas, nuostabūs miškai, istoriniai dvarai bei parkai.
Keliauk Sūduvoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Ragaišių piliakalnis Ragaišių piliakalnis, Juodkalnis, Aspertavas – piliakalnis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Pajevonio, Pajevonio seniūnija. Pasiekiamas iš Pajevonio pavažiavus keliuku į šiaurės vakarus 800 m, yra dešinėje, šiaurės kryptimi. Piliakalnis įrengtas apylinkėje dominuojančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 70×40 m dydžio, iki 1,5 m aukščio iškilusiais galais….
Peržiūrėti daugiauMatarnu piliakalnis Rementiškių piliakalnis. Nuo Slabadų 1 klm. į žiemos rytus, ties Matarnų (Šakių ap.) kaimu, ant kairio Šešupės kranto yra piliakalnis. Jis atskiro pavadinimo, tur būt, ir neturi, nes visi jį vadina tiesiog piliakalniu. Senieji žmonės įvairiai apie šį piliakalnį kalba; esą kalno viduryje uždumtas (žemių užneštas) prakeiktas dvaras….
Peržiūrėti daugiauMeškučių piliakalnis (Marcinkalnis) buvo įrengtas aukštumos kyšulyje Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu (išnykusiu). Didžiąją piliakalnio dalį dar iki XX a. iš P nuplovė Šešupė, tad pirminė piliakalnio išvaizda ir dydis nežinomi. Sprendžiant pagal išlikusį Š šlaitą, aikštelė buvo apie 20 m ilgio, orientuota beveik V-R kryptimi. Jos V…
Peržiūrėti daugiauKumelionių piliakalnis su gyvenviete, Marijampolė – piliakalnis ir gyvenvietė Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Marijampolės kaimiškoji seniūnija, Šešupės kairiajame krante. Pasiekiamas iš Marijampolės-Kalvarijos plento (201), už geležinkelio pervažos pasukus į kairę (R) žvyrkeliu link Liucinavo, pavažiavus 600 m ir pasukus į kairę (Š) už sodybos, 660 m pavažiavus lauko keliuku (yra dešinėje). Iš pietų ir…
Peržiūrėti daugiauŠilvienų piliakalnis, Kubiliai, Šilvėnai, Piliukas, Pilaitė – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Šilvienų, Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai pervažiavus Prūdupį – yra 50 m į dešinę pietvakariuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje Prūdupio ir Velniaravio upelių slėnyje, jų santakoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 20×12 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 4-6 m aukščio, 2,5 m aukštyje nuo…
Peržiūrėti daugiauIlguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Šakių rajono pensionatas. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus…
Peržiūrėti daugiauŽuklijų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žuklijų kaimo (Kriūkų seniūnija). Patenka į Tučių geomorfologinio draustinio teritoriją. Piliakalnis yra ant Nemuno kairiojo kranto aukštumos, prie Maksvyčio sodybos. Piliakalniui įrengti panaudotas aukštumos kyšulys. Iš rytų ir vakarų jį supa gilios daubos, iš šiaurės – Nemuno slėnis, o iš pietų – laukas. Vakarų dauba teka mažas upelis – Žolupis. Iš pietų, nuo lauko…
Peržiūrėti daugiauMisiūnų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Misiūnų Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai Misiūnuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi link Nemuno, pavažiavus 700 m, už trečios sodybos dešinėje pasukus į dešinę rytų, paėjus į rytus per laukus 1,2 km – yra 250 m į rytus nuo griovos lauko krašte, kitapus griovos einant kairiau. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiauMažoji Lietuva
Vienas iš penkių Lietuvos etnografinių regionų, kuriam priklauso Klaipėdos miesto, Neringos ir Pagėgių savivaldybės, Šilutės rajono – Šilutės, Rusnės, Kintų,
Saugų, Juknaičių, Usėnų, Tauragės rajono – Lauksargių, Jurbarko rajono – Smalininkų ir Viešvilės, Klaipėdos rajono – Dovilų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijos.
Keliauk Mažojoje Lietuvoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams…
Peržiūrėti daugiauVentės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiauKalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiauDovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiauOpstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiauKuršių marios – didžiausias vidaus vandens telkinys mūsų respublikoje. Jų plotas maždaug 1610 km², iš kurių 413 km² priklauso Lietuvai. Kuršių marios šiek tiek didesnės už savo pusseserę Aistmares, tyvuliuojančias anapus Sembos pusiasalio. Marios plačiausios – apie 46 km – pietinėje dalyje. Siauriausia vieta yra įsiterpusi tarp Smiltynės ir Klaipėdos;…
Peržiūrėti daugiauVakarų Lietuvos miestelis – Rusnė – įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv….
Peržiūrėti daugiauLietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą – bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,…
Peržiūrėti daugiauŽemaitija
Žemaitijos etnografinio regiono riba tik apytikriai sutampa su žemaičių tarmės riba. Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, priklausomai nuo to, kaip jie ištaria ,,uo“ ir ,,ie“, – į dounininkus, donininkus ir dūnininkus. Legendomis apipintos Žemaitijos dalys – kalvotoji Žemaitija, senoji Žemaitija, Pakuršė, Paprūsė – ryškiai skiriasi savo gamta ir kraštovaizdžio įžymybėmis.
Keliauk Žemaitijoje
Žemėlapyje pažymėti objektai, suskirstyti į kategorijas. Atsidarę objekto aprašymą, apačioje rasite nuorodą, kurią paspaus gausite maršrutą iki objekto „Google maps” sistemoje, teliks pasirinkti, kokiu būdų norite keliauti – automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis.
Paieška žemėlapyjeŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Paspąsčio piliakalnis Paspąsčio piliakalnis, Sponstis, Maldokalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Paspąsčio kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai – Labūnava pasukus į kairę šiaurės vakarų kryptimi link Panakačio, už 900 m – į kairę pietvakarių kryptimi 250 m. Piliakalnis įrengtas apylinkėse dominuojančioje kalvoje (204 m). Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 25×20 m dydžio. Jos ŠV pusėje, 1,5 m žemiau aikštelės, yra 15…
Peržiūrėti daugiauBurbaičių piliakalnis Burbaičių piliakalnis su gyvenviete arba Piliukas – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Burbaičių kaimo, Kražantės dešiniajame krante, ties santaka su bevardžiu upeliu. Pasiekiamas keliu Kelmė – Johampolis, yra 200 m į kairę šiaurės kryptimi, išvažiavus iš miško, už sodybos. Piliakalnis yra sudėtingos konfigūracijos, elipsės formos, net 24 m aukščio, 120 m ilgio ir 80 m pločio. Šlaitai į Kražantę ir upelį statūs, iki 49°,…
Peržiūrėti daugiauNosaičių (Skaudvilės) piliakalnis Nosaičių (Skaudvilės) piliakalnis, Pilies kalnas – piliakalnis Lietuvoje, Tauragės rajono savivaldybėje, Skaudvilės seniūnijoje, Skaudvilės miesto teritorijoje. Pasiekiamas Skaudvilės R dalyje iš senojo Skaudvilės-Kryžkalnio plento pasukus Kalnų gatve, pavažiavus 700 m (yra kairėje (R), įvažiavus į apleistus karjerus). Piliakalnis (Papiliakalnis) įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje šlapių pievų. Aikštelė pailga…
Peržiūrėti daugiauPabalčių piliakalnis Pabalčių piliakalnis, Pilė – piliakalnis stūksantis kairiajame Balčios krante, 5 km į šiaurės vakarus nuo Nemakščių, į rytus nuo piliakalnio praeina kelias Nemakščiai – Jauniškė. Pasiekiamas Nemakščių-Kražių plentu pervažiavus Balčią (yra 100 m į kairę nuo plento, už kelio posūkio į dešinę (Š)). Aikštelė trikampė, orientuota R-V kryptimi, 22 m ilgio, 26 m pločio…
Peržiūrėti daugiauPiltinės piliakalnis Piltinės piliakalnis, Bukantiškės piliakalnis, Piliakalnis – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bukantiškės kaimo, Kražių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Karklėnai –Žukaičiai pavažiavus 1,8 km už Bukantiškės, už staigesnio kelio posūkio į dešinę pasukus į kairėje šiaurės vakarų kryptimi esančią sodybą – yra 200 m į šiaurę nuo jos….
Peržiūrėti daugiauGėluvos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime (Ariogalos seniūnija), Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala , Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m. Piliakalnis dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos…
Peržiūrėti daugiauBažavalės piliakalnis Bažavalės piliakalnis su gyvenviete, Barsukalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Ariogalos, Ariogalos seniūnija. Pasiekiamas iš plento 196 Ariogala–Raseiniai–Kryžkalnis pasukus į kairę pietų kryptimi link Turbinavos, čia, kiek neprivažiavus autostrados A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pasukus į kairę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 1,3 km iki posūkio…
Peržiūrėti daugiauŽemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia…
Peržiūrėti daugiau