Legendų, padavimų ir
prigimtinės kultūros pėdsakais
Ši svetainė, tai gidas turistams, kuriame pateikiami mūsų tautos padavimuose, legendose ir tautosakoje minimi objektai. Taip pat objektai, kuriuose kadaise buvo ir kuriuose vis dar aptinkami prigimtinės kultūros pėdsakai. Svetainę sudaro trys skirtingi žemėlapiai suskirstyti kategorijomis. Pirmajame žemėlapyje sužymėti objektai su aprašymais, antrajame legendose ir padavimuose minimos vietovės ir trečiajame iš senosios periodikos bei senų knygų surinkti vietovių aprašymai. Plačiau apie projektą…
Objektų katalogas
Nuodėgulių piliakalnis su gyvenviete, Gikiškio kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Nuodėgulių kaime, Daugailių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Utena – Zarasai už Radeikių pasukus į kairę šiaurėn keliu link Ruklių, už 1,5 km pasukus prieš beržyną-kapines kelio dešinėje į dešinę rytuose ir pavažiavus per laukus 400 m. Piliakalnis įrengtas Vinkšninės pelkės vakariniame pakraštyje esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi,…
Peržiūrėti daugiau
Garnių II piliakalnis įrengtas atskiros kalvos aukštesniame ŠV gale, yra 2 km į PV nuo Garnių pirmojo piliakalnio. Pasiekiamas iš Daugailių-Juknėnų plento Garnių pradžioje pro buvusias fermas pasukus į kairę (PV), pavažiavus 1 km tiesiai pro sodybą ir kanalo pralaidą (yra priekyje). Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 35×19 m dydžio,…
Peržiūrėti daugiau
Garnių I piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Pasiekiamas iš Daugailių-Juknėnų plento, pavažiavus 500 m už Garnių, prieš Kibenėlių ežerą ant kalvelės pasukus į kairę (R) asfaltuotu įvažiavimu ir lauko keliuku pavažiavus 1,1 km (yra jo gale, dešinėje (Š)). Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR, 45×42 m dydžio, 4 m žemesniu PR kraštu. Ji…
Peržiūrėti daugiau
Bajoriškių piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Daugailių, Daugailių seniūnija. Pasiekiamas iš plento A6 Utena – Zarasai, pravažiavus Limino ežerą ir pasukus į dešinę pietryčių kryptimi 200 m keliuku, yra kairėje pietvakariuose. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Liminėlio ežero šiaurės rytų krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40×15 m dydžio, 1 m aukštesniu šiaurės rytų kraštu. Pietinis ir vakarinis šlaitai…
Peržiūrėti daugiau
Juknėnų kaime gimė poetas Antanas Miškinis ir jo brolis literatūrologas, vertėjas Motiejus. Gimtoji Miškinių sodyba tapo Utenos kraštotyros muziejaus padaliniu – A. ir M. Miškinių literatūrine-etnografine sodyba. Lankytojai paprastai neskuba išvažiuoti iš Juknėnų, nes čia randa įdomias edukacijas, gražią sodybos aplinką, galimybę bendrauti ar tiesiog būti ramybėje ir tyloje. 1914…
Peržiūrėti daugiau
Ruklių piliakalnis su gyvenviete, Kliedkalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Ruklių Daugailių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Radeikiai – Sudeikiai ties mūriniu dviaukščiu dešinėje pasukus į dešinę rytuosna keliuku ir pavažiavus 800 m labiau laikantis kairės. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 25×16 m dydžio, 2 m aukštesne Š dalimi. PR šlaite,…
Peržiūrėti daugiau
Gutaučių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, 0,8 km į pietvakarius nuo Gutaučių kaimo (Antalieptės seniūnija), į vakarus nuo kelio Antalieptė – Daugailiai, prie Zarasų ir Utenos rajonų ribos, prie Žirdės ištakų, jos dešiniajame krante. Kartais jis dar vadinamas Pilaite, Veleikių piliakalniu. Vienas iš didžiausių ir įspūdingiausių Zarasų rajono piliakalnių. Piliakalnis, yra kalva, kurią iš šiaurės ir rytų juosia dauba, iš…
Peržiūrėti daugiau
Indrajai arba Indrajys – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos rajone, apie 1,5 km į šiaurės vakarus nuo Daugailių. Ežero ilgis (šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi) – 4,7 km, vidutinis plotis – 0,65 km, didžiausias plotis – 1,16 km. Altitudė 137,8 m. Giliausia vieta yra ežero centre, jos gylis 23,8 m. Dugnas labai suskaidytas, duobėtas. Ežere yra 3 salos (0,93 ha, 0,38 ha, ir 0,22 ha; bendras…
Peržiūrėti daugiauPadavimai ir legendos
Nuotrauka: Vilnius. Gedimino pilies kalnas 1970-1975 m. Parengė B. Kerbelytė „Vilnius” // Žemės atmintis 1999 m. p. 12; Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą [valandą]; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogelis iš turgaus su neparduotom…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Jonila Žilius „Litvo-Lietuvanis ir Lietuva” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 15 Valentinijono laikais (366 m.) geruliai, gepidai ir alanai… kurie, benaikinant Romos provincijas, buvo sumušti sikambrių… aprinko savo kareivijos vadu Litalaną, (kurs įvedė juos į Prūsų žemę). Po jo viešpatavo Veidevutas ir jo sūnūs… Didžiausia karo…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 12-14 Valakų-romėnų atėjimas į Pabaltijo kraštus, kaipo padavimas, buvo kuo plačiausiai žinomas; juo tikėjo toki rimti rašytojai, kaip Peucerus, Lasickis, Michalionis. I. Jie (valakai) persikraustę čia iš Valakijos ir kadais yra buvę italų naukuriai, įkurdinti graikų imperatorių…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 12 Kunigas Danielius yra siunčiamas į Lenevardėnus. Kada atėjo į sodžių, vardu Sydegunde, priėjęs koks iš miškų tankumynų atvykęs livonietis jam kalba apie savo nakties matymus. — „Mačiau“, sako, „dievą Livoną, kurs mums išpranašavo būsimus atsitikimus; buvo…
Peržiūrėti daugiauStraipsniai
J. Basanavičius „Straipsniai ir studijos: Dėlei žynio Ilgio” // Raštai. Pirma knyga 2003 m., p. 176-179; Apie Ilguvos vardo atsiradimą Jonas Polujanskis savo veikale „Wędrowki pogubernii Augustowskiej” (Warszawa, 1859, p. 304) rašo: „Dalėj ponad Niemnem, w gaju šwiętym Ilgi zwa- nym usadowily się wsie Ponikie i Hgowo. Ponikie piervviotnie stanovvily…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Velžių kaimo piliakalniai” // Mūsų kraštas. 1938 m. lapkričio 17 d. Nr. 46 p. 6. Pusiaukelyje tarp Radviliškio ir Šeduvos miestelio, kur plačios pelkės ir maži išretėję miškeliai supa mažą Verdulių ežeriuką Žirnį, senovėje buvęs didelis miestas. Taip sako senų žmonių padavimai. Dabar šioje vietoje, palei Žirnio ežeriuką,…
Peržiūrėti daugiau
K. Būga, J. Basanavičius „Apie senovės Prūsų raštą ir Vaidevuto vėliavą” // 1926 m. p. 3-13 Istorijos aušrai brėkštant ties mūsų tamsybėse paskendusiu kraštu, pirmieji spinduliai, kurie jį apšviečia, krinta iš graikų IV šimtamečio, Kristui negimus, keliauninko Putėjaus raštų: jisai šiame žemės plote pirmas mini jo gyventojus. Keliais šimtmečiais vėliau,…
Peržiūrėti daugiau
Plečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio šalių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėjų ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, parengė stambų net 6 knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum) su panoraminiais miestų…
Peržiūrėti daugiau
J. Balys „Tikėjimai” // Lietuvių tautosakos skaitymai II t. p. 32-42 Visos indoeuropietiškos tautos senovėje gerbė vandenį, tad ir lietuviai nesudaro išimties. Adomas Bremenietis XI a. rašė, kad senprūsiai šaltinius gerbdavę. Tą patį kartoja Oliveras iš Paderborno apie 1220 m. Dusburgas XIV a. pradžioj rašė, kad prūsai turėję šventus vandenis…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: A. Každailis. Iliustracija S. Daukanto knygai „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” Motiejus Strijkovskis (1547 — po 1586) buvo mozūras, kilęs iš smulkių bajorų, mokęsis Krokuvos universitete, poetas, karys, istorikas. Į Lietuvą atvyko 1565 m. Kurį laiką tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės samdytoje (algininkų) kariuomenėje, lenkiškai kūrė eiles, rašė istoriją. Sekdamas Renesanso…
Peržiūrėti daugiau