Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
AUKŠTAITOJOJE
Čiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš…
Peržiūrėti daugiau
Karpakėlio pirmasis ąžuolas Karpakėlio pirmasis ąžuolas – išskirtinis ąžuolas Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Karpakėlio kaime, Asvejos regioniniame parke. Lankytinas objektas yra apie 5,5 km į šiaurės rytus nuo Sužionių, Asvejos ežero šiaurinėje pakrantėje, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo sąsiaurio, jungiančio vakarinį ir rytinį ežerus (čia įrengta Žingių stovyklavietė). Medis aptvertas, šalia stovinčioje lentoje pateikta iliustruota informacija. Ąžuolas…
Peržiūrėti daugiau
Lygumų akmuo Lygumų akmuo stūkso Zarasų rajono savivaldybėje, Lygumų miške, netoli Stelmužės dvaro, prie keliuko Stelmužė–Suviekas, nuo Stelmužės ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį 1,6 km. 18 m ilgio, plačiu paviršiumi. Yra manoma, jog akmuo savo dydžiu gali lenkti Puntuką, kadangi didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Legendos ir padavimai Tai įvyko labai…
Peržiūrėti daugiau
Karalienės liūnas Karalienės liūnas – šaltinis, esantis Utenos apsk., Anykščių raj., prie Pašventupio kaimo. Atsiveria Šventosios upės slėnio dešinėje pusėje. Respublikinės reikšmės hidrogeologiniu paminklu paskelbtas 1964 m. Įrengtas dviračių takas ir kabantis pėsčiųjų tiltas per Šventąją pasiekti priešingame krante Puntuko akmenį ir Medžių lajų taką. Šaltinis užima 0,14 ha plotą. Jo gylis 6–7 m. Absoliutinis aukštis apie 62,5 m. Šaltinis ypatingas tuo, kad atsiveria Šventosios senvagėje. Liūnas…
Peržiūrėti daugiau
Šventieji ąžuolai Šventieji ąžuolai – Anykščių rajono savivaldybėje saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, ąžuolai, stūksantys Anykščių šilelyje, kelio 1245 Gražumynas–Puntuko akmuo vingyje netoli Puntuko akmens (už 200 m į pietvakarius). Paminkliniai medžiai aptverti, pastatyta informacinė lenta, supažindinanti su ąžuolų istorija. Vienam iš dviejų Šventųjų ąžuolų nulūžus, 1990 m. pasodintas naujas ąžuoliukas. Medžiai nuo seno garsėja legendomis. Paskelbti saugomais 2003 m. spalio 30 d. Knygoje "senosios…
Peržiūrėti daugiau
Dubingių gatvių — kelių — sankryžoje jau antras šimtmetis stovi karčema. Lietuvoje nuo seno karčemas buvo priprasta statyti gerai matomose vietose — netoli bažnyčių, rotušių ir kelių sankryžose; taip pastatyta ir Dubingių karčema. Ji stovėjusi priešais parapinę bažnyčią. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, karčema buvo pastatyta 1842 m. Ji tuo metu…
Peržiūrėti daugiau
Pakalniškių piliakalnis Piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Pakalniškių Turmanto seniūnija. Pasiekiamas plentu 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai, yra 100 m į kairę rytuose, tarp plento ir Ramio ežero vakarinio galo. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakarų krante. Iš Š, R ir P jį juosia ežeras ir pakrančių pelkės, V…
Peržiūrėti daugiau
Dubingiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės pietuose, 20 km į pietus nuo Molėtų, ilgiausio Lietuvoje Asvejos ežero, kuris taip pat kartais vadinamas Dubingių vardu, šiauriniame krante. Dubingių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Dubingių plano struktūra linijinė. Miestelyje 1958 m. pastatyta Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia, biblioteka, veikia kraštotyros muziejus (įsikūręs buvusioje smuklėje ir mokykloje), yra paštas, Asvejos regioninio parko direkcija, istorinis-kultūrinis paminklas – medinė Dubingių karčema (XIX…
Peržiūrėti daugiauLedynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
DZŪKIJOJE
Grybiškių ąžuolas Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartalo 4 sklype). Išskirtinis medis lengvai pasiekiamas pėsčiųjų pažintiniu taku per mišką pagal rodykles, įrengtas nuo Poškonių (3 km). Senojo ąžuolo kaimynystėje auga Grybiškių pušis. Kalbama, jog čia ąžuolui, apie tūkstantis metų. Jo…
Peržiūrėti daugiau
Bėčionių piliakalnis Bėčionių piliakalnis – piliakalnis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Bėčionių, Dieveniškių seniūnija, Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Piliakalnis pasiekiamas iš plento104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai pervažiavus Gaują pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 400 m, yra dešinėje šiaurėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gaujos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40×20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, nuo…
Peržiūrėti daugiau
Dieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius…
Peržiūrėti daugiau
Strėvos įgriuva Strėvos įgriuva – valstybinis gamtos paveldo objektas, dubens formos dauba esanti apie 1,5 km į vakarus nuo Strėvos kaimo (Trakų rajonas), Spindžiaus miške, Aukštadvario regioniniame parke. Strėvos įgriuvos kilmė – termokarstinė. Maždaug prieš 18 tūkst. metų, vykstant sudėtingiems apledėjimų ir ledų atsitraukimų reiškiniams, sąnašos ir nuosėdos palaidojo atskilusį ledo luitą. Jam ištirpus ir susidarė…
Peržiūrėti daugiau
Ūlos akis Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis), esanti Ūlos upės kairiojo kranto terasoje, Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijoje netoli Mančiagirės. 2000 m. versmė paskelbta hidrogeologiniu gamtos paminklu. Šaltinis yra sufoziniame 4,4 m ilgio ir 3,4 m pločio duburyje. Virš upės lygio jis yra 4 m. Jo gylis 1,2 m Šaltinio debitas yra apie 2 l/s. Vanduo kyla iš giluminių tarpmorerinių vandeningų sluoksnių ir daro nemažą…
Peržiūrėti daugiau
Kaniavėlė Kaniavėlė – upė pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje; Ūlos dešinysis intakas. Prasideda šalia Kruklių kaimo, 3 km į vakarus nuo Panočių. Teka į pietus, pietryčius Dainavos giria, žemupyje pasuka į pietvakarius. Įteka į Ūlą 52 km nuo jos žiočių, prie Margių kaimo, tuoj žemiau Ūlos–Katros bifurkacijos. Intakas – Ravelis (kairysis). Aukštupio vaga ištiesinta, likusi – būdinga miškų upei (vingiuota, pelkėta, daug išvartų). Prie…
Peržiūrėti daugiau
Dainavos giria, Druskininkų-Varėnos miškai, Gudų giria – tai didžiausias Lietuvos miškų masyvas, plytintis Dzūkijoje, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybės teritorijose. Girios plotas yra 1450 km², mišku apaugę 1145 km². Yra išskiriama ~250 girios miškų. Didelė miško dalis įeina į Dzūkijos nacionalinį parką. Girios pietinėje dalyje yra Čepkelių rezervatas. Miškai nusidriekę iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 70 km. Vakaruose siekia Nemuną, pietuose – Baltarusijos–Lietuvos valstybinę sieną, šiaurės vakaruose – Merkinę,…
Peržiūrėti daugiau
Poškonys (vietinių dar vadinama Poškos) – gatvinis kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, 1 km į vakarus nuo kelio 104 Šalčininkai – Dieveniškės – Krakūnai, prie Gaujos upelio, kuris patvenktas ir kaimo pietinėje dalyje sudaro tvenkinį. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija. Yra Poškonių pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka, paštas, muziejus (įdomūs eksponatai iš apylinkių – audimo, kitų tradicinių amatų ir…
Peržiūrėti daugiauVaizdingiausia Suvalkijos vieta – jos pietvakariniame pakraštyje iškylanti Vištyčio-Gražiškių aukštuma, iš kurios išteka Širvinta ir kitos krašto upės. Didįjį Vištyčio ežerą supa aukštos kalvos. Plačios lygumos driekiasi pro Vilkaviškį ir Marijampolę Šakių ir Nemuno link. Lygumose tyvuliuoja Žuvinto ežeras, supamas šlapiųjų Palių. Iš Suvalkų apylinkių atitekanti Šešupė toliau ramiai vingiuoja per derlingas lygumas iki Kudirkos Naumiesčio, čia ji atskiria Karaliaučiaus kraštą. Po kovų su kryžiuočiais ištuštėjusi dykra užaugo giriomis, kurias dar primena didieji Kazlų Rūdos ir Lekėčių miškai. Suvalkiją ir rytuose juosia Nemunas, ties Balbieriškiu ir Prienais susipindamas didžiosiomis kilpomis, įspūdingai atsiveriančiomis nuo aukštųjų slėnio šlaitų. Šiaurės vakaruose įspūdingą kanjoną išgraužė sraunioji Jiesia. Senieji jotvingių piliakalniai, primenantys senųjų kovų laikus, daugiausia išliko paupiuose ir aukštumose.
SŪDUVOJE
Meškučių piliakalnis (Marcinkalnis) buvo įrengtas aukštumos kyšulyje Šešupės kairiajame krante, santakoje su bevardžiu upeliu (išnykusiu). Didžiąją piliakalnio dalį dar iki XX a. iš P nuplovė Šešupė, tad pirminė piliakalnio išvaizda ir dydis nežinomi. Sprendžiant pagal išlikusį Š šlaitą, aikštelė buvo apie 20 m ilgio, orientuota beveik V-R kryptimi. Jos V…
Peržiūrėti daugiau
Kumelionių piliakalnis su gyvenviete, Marijampolė – piliakalnis ir gyvenvietė Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Marijampolės kaimiškoji seniūnija, Šešupės kairiajame krante. Pasiekiamas iš Marijampolės-Kalvarijos plento (201), už geležinkelio pervažos pasukus į kairę (R) žvyrkeliu link Liucinavo, pavažiavus 600 m ir pasukus į kairę (Š) už sodybos, 660 m pavažiavus lauko keliuku (yra dešinėje). Iš pietų ir…
Peržiūrėti daugiau
Šilvienų piliakalnis, Kubiliai, Šilvėnai, Piliukas, Pilaitė – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Šilvienų, Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai pervažiavus Prūdupį – yra 50 m į dešinę pietvakariuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvelėje Prūdupio ir Velniaravio upelių slėnyje, jų santakoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 20×12 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, 4-6 m aukščio, 2,5 m aukštyje nuo…
Peržiūrėti daugiau
Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Šakių rajono pensionatas. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus…
Peržiūrėti daugiau
Žuklijų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žuklijų kaimo (Kriūkų seniūnija). Patenka į Tučių geomorfologinio draustinio teritoriją. Piliakalnis yra ant Nemuno kairiojo kranto aukštumos, prie Maksvyčio sodybos. Piliakalniui įrengti panaudotas aukštumos kyšulys. Iš rytų ir vakarų jį supa gilios daubos, iš šiaurės – Nemuno slėnis, o iš pietų – laukas. Vakarų dauba teka mažas upelis – Žolupis. Iš pietų, nuo lauko…
Peržiūrėti daugiau
Misiūnų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Misiūnų Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai Misiūnuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi link Nemuno, pavažiavus 700 m, už trečios sodybos dešinėje pasukus į dešinę rytų, paėjus į rytus per laukus 1,2 km – yra 250 m į rytus nuo griovos lauko krašte, kitapus griovos einant kairiau. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Dulinčiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Dulinčiškių ir į vakarus nuo Ilguvos, Kriūkų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Sabališkiai – Ilguva prieš pat Ilguvą pasukus per dirvonus į kairę vakarų kryptimi, nusileidus į Nykos slėnį, perėjus Nyką ir pakilus į statų medžiais apaugusį jos kairįjį krantą šiaurės vakarų kryptimi – iš viso 400 m. Piliakalnis…
Peržiūrėti daugiau
Ilguvos ąžuolas – išskirtinis ąžuolas, augantis Šakių rajono savivaldybėje, Kriūkų seniūnijoje, Ilguvos kaime, 130 m į pietus nuo Ilguvos bažnyčios, už pietinės civilinių kapinių tvoros. Medis tvirtu aukštu kamienu stūkso mišku apaugusios griovos šlaite, žemėjančiame link Nykos upelio. Teritorija priklauso Nykos kraštovaizdžio draustiniui. Pažymėtas lankytino objekto ženklu. Paminklinis medis sunkiai pasiekiamas. Pagal kelio nuorodą vienas iš būdų pasiekti ąžuolą – iš panemunės, nuo Dulinčiškių einant palei Nykos…
Peržiūrėti daugiauGražiausia regiono vieta – Kuršių nerija su smėlio kopomis ir pušynais, pajūrio paplūdimiais ir senaisiais pamario kaimais. Nemuno delta garsi kasmetiniais potvyniais, pamario nendrynais, Kuršių mariomis, vaizdingąja Rusne. Nuo Ventės rago Klaipėdos link driekiasi sausesnis kalvagūbris su pušynais ir Drevernos užutėkiu. Nuo Klaipėdos iki Nemirsetos tęsiasi Baltijos pajūris, kur yra vaizdingi Olando kepurės skardžiai ir Karklės žvejų kaimo liekanos. Rytiniame regiono pakraštyje plyti didžiosios Smalininkų ir Viešvilės girios su senovinio gyvenimo, tradicinės laivininkystės pėdsakais (Smalininkų žiemos uostu, vandens lygio matuoklėmis, bunomis sureguliuotais upių krantais). Ties Jūros upės žiotimis Nemuno slėnį kerta Vilkyškių kalvagūbris su legendiniu Rambyno šventkalniu. Žemiau Rambyno prasideda užliejamosios Nemuno pievos, Šilutės apylinkėse plyti didžiosios Aukštumalos ir Rupkalvių pelkės – durpynų ir buvusių pelkininkų gyvenviečių plotai.
MAŽOJOJE LIETUVOJE
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai. Apie 1700 m. sugriuvo ir naujoji mūrinė…
Peržiūrėti daugiau
Kalotės ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 1,5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, į vakarus nuo Kalotės gyvenvietės. Įeina į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius 1,01 km, didžiausias plotis 0,76 km. Paviršiaus altitudė 21,6 m. Ežeras ledyninės kilmės. Baseino…
Peržiūrėti daugiau
Dovilų piliakalnis, Gedminų piliakalnis, Pelutės Kalnas, Muškalnis – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dovilų gyvenvietės, Dovilų seniūnija. Pasiekiamas nuo Dovilų fermų pavažiavus į pietvakarius keliu 400 m, pasukus į kairę pietų kryptimi, už 300 m – į dešinę pietvakarių kryptimi keliuku į mišką ir 750 m, yra kelio gale….
Peržiūrėti daugiau
Opstainių II piliakalnis su gyvenviete, Opstė – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, Vilkyškių seniūnijoje, Opstainio kaime. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis Opstainyje pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 250 m, yra į dešinę nuo keliuko. Piliakalnis įrengtas mažo bevardžio upelio dešiniajame krante 1,5 km į pietus nuo Opstainių…
Peržiūrėti daugiau
Kuršių marios – didžiausias vidaus vandens telkinys mūsų respublikoje. Jų plotas maždaug 1610 km², iš kurių 413 km² priklauso Lietuvai. Kuršių marios šiek tiek didesnės už savo pusseserę Aistmares, tyvuliuojančias anapus Sembos pusiasalio. Marios plačiausios – apie 46 km – pietinėje dalyje. Siauriausia vieta yra įsiterpusi tarp Smiltynės ir Klaipėdos;…
Peržiūrėti daugiau
Vakarų Lietuvos miestelis – Rusnė – įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv….
Peržiūrėti daugiau
Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas – vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą – bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,…
Peržiūrėti daugiau
Ventė – senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių marių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis – 2,2 km. Per Ventės…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekia Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link
ŽEMAITIJOJE
Žemaičių Kalvarija Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis, veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi…
Peržiūrėti daugiau
Alsėdžių piliakalnis Alsėdžių piliakalnis Žvėrinčius – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Alsėdžiuose, Alsėdžių seniūnija. Pasiekiamas nuo centro pavažiavus 300 m Alkų link, yra 100 m į kairę, vakaruose. Piliakalnis įrengtas bevardžio Sruojos intako (dab. tvenkinys) dešiniajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 18 m ilgio, 40 m pločio. Jos vakarinėje pusėje yra 1,5 m aukščio,…
Peržiūrėti daugiau
Barstyčių akmuo Barstyčių akmuo arba Puokės akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje, Puokės kaime, Vidurio Žemaičių aukštumos šiauriniame pakraštyje. Akmuo sudarytas iš lauko špato, kvarco, žėručio. Ledynų atvilktas iš Fenoskandijos uolyno, esančio Skandinavijoje. Akmuo taip pat įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą. Šis milžiniškas akmuo sveria net 680 tonų. Didžiulis riedulys guli tarp moreninių kalvų esančiame šlapiame bei durpingame slėnyje. Istorija 1957 m. gale prie Barstyčių aptiktas didžiulis…
Peržiūrėti daugiau
Nausodžio, Varkalių piliakalnis II, vad. Pilale – piliakalnis, esantis Varkaliuose (Nausodžio sen.), Plungės rajone, archeologijos ir mitologijos paminklas. Piliakalnis pasiekiamas iš kelio 166 Plungė–Vėžaičiai , Varkaliuose pasukus į šiaurės vakarus, į Ramunių gatvę. Tiesiai pavažiavus apie 1,3 km, pasiekiama sodyba, kurios prieigose, kairėje, įrengta automobilių sustojimo ir atokvėpio aikštelė su infrastruktūra, informaciniu stendu. Miškingame šlaite įrengtu pėsčiųjų…
Peržiūrėti daugiau
Nausodžio, Varkalių piliakalnis Nausodžio, Varkalių piliakalnis su gyvenviete, Varkaliai, Gandinga, Pilalė, Apieros kalnas – piliakalnio ir papilio kompleksas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Varkalių kaime, Nausodžio seniūnijoje ir papilys . Piliakalnis ir papilys pasiekiami iš plento 166 Plungė–Vėžaičiai, Varkaliuose pasukus į Ramunių gatvę, šiaurės vakarų kryptimi link Noriškių, pavažiavus 1,1 km ir ties staigesniu kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę vakarų kryptimi link sodybos,…
Peržiūrėti daugiau
Skroblio piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Rietavo savivaldybėje, į pietus nuo Skroblio kaimo, dešiniajame Jūros upės krante. Pasiekiamas keliu Rietavas – Kuliai – yra neprivažiavus Jūros upės 50 m į dešinę šiaurės rytuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 100 m į pietus nuo Jūros dešiniojo kranto. Šlaitai statūs, 12-16 m aukščio. Jo aikštelė ovali, pailga rytų vakarų kryptimi, 2 m aukštesniu viduriu. Rytiniame šlaite, 2 metrais žemiau…
Peržiūrėti daugiau
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, Varduvos piliakalnis, Šv. Jono kalnas, Kalvarija, Gardai – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje Žemaičių Kalvarijoje. Pasiekiamas Žemaičių Kalvarijoje nuo centro pavažiavus Alsėdžių link 200 m Alsėdžių gatve – yra kairėje gatvės pusėje, tik pervažiavus Varduvą. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Varduvos dešiniajame krante, santakoje su Pagardeniu (Cedronas). Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40×35 m…
Peržiūrėti daugiau
Užpelkių piliakalnis Užpelkių piliakalnis, Pilalė – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Užpelkių kaimo, Platelių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plateliai–Gegrėnai, yra į šiaurę nuo šio kelio sankryžos su keliu Alsėdžiai–Dovainiai. Tai balno formos pailga kalva. Jos ilgoji ašis sutampa su rytų-vakarų kryptimi. Pietinis ir šiaurinis šonai statesni, 8 m. aukščio; galai nuolaidesni. Kalvos viršuje yra 45 m. ilgio ir 8-10 m….
Peržiūrėti daugiau