Asalnų ir Asalnykščio ežerai

Asalnų Ežeras, Asalnykštis

Adresas

Asalnai. Žemėlapyje pažymėta Meironių stovyklavietė įsikūrusi ežero pakrantėje

GPS

55.344767357713, 26.063282489777

Adresas

Asalnai. Žemėlapyje pažymėta Meironių stovyklavietė įsikūrusi ežero pakrantėje

GPS

55.344767357713, 26.063282489777

Asalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmau­kos yra Asalnai. Patogumo dė­lei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau.

Asalnų ežeras labai sudėtin­gos formos, ištįsęs iš rytų į va­karus. Ilgis — 4,8 km. didžiau­sias plotis — 1,7 km, vidutinis plotis 0,7 km, plotas — 334,6 ha. Kranto linija labai vingiuota, ypač vakarinėje dalyje, 19,5 km ilgio. Daug įvairaus dydžio pu­siasalių, įlankų, užutekių. Ežero dugno reljefas, ypač vakarinėje dalyje, nepaprastai sudėtingas. Čia daug seklumų ir didelių gel­mių. Vakarinėje dalyje yra trys salos, kurių bendras plotas — 2,68 ha. Kilmės atžvilgiu ežeras sudarytas iš susikertančių rinų ir ledo luistų guolio. Giliausia vieta (33 m) yra šiaurrytinėje — plačiojoje dalyje; Vidutinis gylis — 10 m.

Asalnus supa gana statūs krantai. Stačiausi ir aukščiausi jie vakarinėje, šiaurinėje bei pietvakarinėje pusėje. Atskiros kalvos, esančios netoli ežero, čia kyla iki 25 — 30 m. Rytiniai – ir pietrytiniai krantai žemesni. Juose išskiriamos keturios aiškios terasos. Paežerėje nemaža medžių ir krūmų.

Asalnų ežeras, kaip ir daugu­ma kitų didesnių ežerų, yra pratakinis, tačiau intaką jis turi tik vieną – iš gretimo Linkmenio ežero. Pietryčiuose Asalnai 200 – 300 m. pločio sąsmauka jungiasi su Lūšių ežeru. Į šią sąsmauką įteka upelis, atnešąs vandens iš Dringio ežero.

Nors ežeras yra subrendimo stadijoje, gilesnės jo įlankos jau baigia užaugti. Dažniausi auga­lai — nendrės, meldai, ajerai, baltosios lelijos.

Asalnų ežero pakrantės gyvenamos nevienodai. Daugiausia so­dybų vakarinėje ir pietvakarinė­je pakrantėje. Čia įsikūrę Pabir­žės, Antalksnės ir Salų kaimai, pietrytinėje ežero pusėje — di­delis Meironių kaimas. Šiaurinė­je pakrantėje žaliuoja pušynas. Nuo aukštų vakarinės pakrantės kalvų atsiveria įspūdingi vaiz­dai, labai primenantys gražiąsias Trakų apylinkes. Poilsiautojai buriasi rytinėse pakrantėse, o vakarines, sunkiau pasiekiamas, lanko tik valtimis plau­kiantys turistai.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *