Pilaitės piliakalnis

Pilis saugojusi kelią į Vilnių

Address

Pilaitės piliakalnis

GPS

54.7038078, 25.1939343

Address

Pilaitės piliakalnis

GPS

54.7038078, 25.1939343

Lenkų literatūroje ši vietovė vadinama Zameczek vardu. Istorikas M. Balinskis teigia, kad Pilaitė seniau buvusi vadinama Viršilų Sudervės vardu (lenk. Suderwa Wirszyllow) ir spėja, jog ji gali būti kryžiuočių kronikoje minimoji Wissenwalde. Tiesa, Wissenwalde’s vieta iki šiol nėra tiksliai nustatyta, tačiau jos reikėtu ieškoti plaukiant Nerimi Kauno link. Nuo senųjų laikų ten buvusi Lietuvos kunigaikščių pilis, apie kurią istorinių žinių betgi neužtenka. Pilis saugojusi kelią į Vilnių. Keliais atvejais prie Pilaitės vykusios lietuvių nesėkmingos kautynės su kryžiuočiais. Sudervės upelio vaga tada buvusi patvenkta ir gražiai juosusi piliakalnį. Nustojus pilims karinės reikšmės, Pilaitė atitekusi Viršilų giminei, kuri jai ir antrąjį vardą (Viršilų Sudervė) davusi.

Pilaitės piliakalnis gražiai išsilaikęs iki mūsų dienų; jis yra apaugęs tankiais krūmais ir nedideliais medžiais. Piliakalnio burzgynuose tebėra išlikusios senų pamatų liekanos. Į vakarų pusė nuo Pilaitės yra kitas piliakalnis, vietos žmonių vadinamas kryžiuočių kapais. Pasak padavimų, senovėje ten vykęs didelis mūšis, kurio metu lietuviai daug savo priešų nukovę. Apie piliakalnį išliko įvairių padavimų. Žmonės pasakoja, kad senovėje jo apylinkėse siautėjusi plėšikų gauja, kuriai vadovavusi moteris. Plėšikai netikėtai užpuolė į Vilnių važiavusius keleivius. Žemėje esą paslėpta daug brangenybių.

Žvalgomieji tyrinėjimai VU vykdyti aikštelės ŠR pakraštyje, padidinus ir išvalius nuo seno iškastą duobę, kurioje matėsi mūro pėdsakų. Ištirtas 5 x 5 m plotas. Nustatyta, kad šioje vietoje būta nedidelio bokštelio, kurio vidinis skersmuo tik apie 2 m, o sienų storis prie pamato siekė 1,7–2 m. Išlikęs sienos aukštis – apie 1 m. Bokštelio pamatai sumūryti iš pavienių plytų ir akmenų. Valant bokštelio vidų ir išorę, rasta keletas grindų plytelių (apie 11 x 11 x4,5–2,5 cm dydžio), kurių paviršius geltonai ir rudai glazūruotas, rombinė grindų plytelė (dydis apie 17 x 8 x 2,3 cm), taip pat keletas nedidelių plokštinių koklių fragmentų (pora iš jų su iškiliu rozetės ornamentu, vienas gotikinio stiliaus, kiti puošti susipynusių linijų ornamentu bei žalia arba mėlyna glazūra). Bokštelio liekanos gali būti datuojamos XVI a. antrąja puse–XVII a. pirmąja puse.

Aikštelės centre, kaip rodo žvalgomieji tyrinėjimai, kultūrinis sluoksnis tesiekia 10–30 cm storio ir po nestora velėna yra tik plonas griuvenų sluoksnelis. Ankstesnio, nesusijusio su dvarviete sluoksnio, surasti nepavyko. Aikštelės P ir PV pakraštyje žvalgyti ten esančios didelės duobės (ilgis PV–ŠR kryptimi apie 16 m, plotis – apie 10–12 m, gylis iki 1,5 m) pakraščiai. Pasirodė, kad tai buvusio pastato vieta, kuri liko išardžius sienas, t. y. duobės orientacija ir dydis praktiškai atitinka buvusio statinio vietą ir dydį. Išlikę mūro fragmentai primena minėto bokštelio mūrus. Pilaitėje atlikti geofiziniai tyrimai (tyrė Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai V. Nasedkin ir J. Jacyna) parodė, jog čia buvo įtvirtinta dvarvietė su bokšteliais.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x