Platelių ežeras

Platelių ežeras

Address

Platelių ežeras. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė esanti šalia Šventorkalnio. Ežero krantas.

GPS

56.0423775, 21.830416

Address

Platelių ežeras. Žemėlapyje pažymėta automobilių stovėjimo aikštelė esanti šalia Šventorkalnio. Ežero krantas.

GPS

56.0423775, 21.830416

Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m.

Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu buvo įrengta Plokštinės raketų bazė, kurioje nuo 2012 m. lankytojams atviras Šaltojo karo muziejus. Kranto linijos ilgis 20–30 km. Kranto linija vingiuota – išsikiša Auksalės, Kreiviškio, Ruibiškio, Šventorkalnio, Varnos rago, Beržo rago pusiasaliai. Rytinis krantas lėkštas, apaugęs mišku, jo atabradas platus. Šiaurinis, šiaurės vakarinis ir pietrytinis krantai statūs. Vakarinis, pietinis ir šiaurės rytinis krantai pelkėti. Krantuose matomos 8 terasos (1 – po vandeniu): ledyninio ežero terasos molingos (Šeirės kalva, Liepijos miškas), vėlesnės smėlingos (Plokštinės miškas).

Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas 20,5 ha. Veršių, Briedsalė ir Pilies salos, taip pat Pliksalė, Gaidsalė, Ubagsalė, Šončelio sala bei Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai paskelbti valstybinės reikšmės hidrografiniais gamtos paminklais.

Ežero dugno reljefas labai įvairus: vidutinis gylis – 10,5 m, yra daug gelmių bei seklumų. Dauguma seklumų yra ties rytiniu krantu – Didysis kalnas, Medveidis, Mietų kalva, Skersutinio kalnas. Dugną dengia karbonatingas dumblas, molis, dumblingas molis. Ežeras mezotrofinis, vandens temperatūra prie dugno visus metus laikosi ~4 °C.

Ežeras priklauso Minijos-Nemuno baseinui. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų (Juodupis, Kunigupis, Salupis, Žemgrindo upalis ir kt.), išteka vienas – Babrungo upė. Upeliu jungiasi su Beržoro ežeru.

Platelių ežeras ir jo apylinkės patenka į Platelių kraštovaizdžio draustinį. Rytuose plyti Plokštinės-Stirbaičių miškai. Vakariniame ežero krante yra Platelių miestelis. Prie ežero taip pat įsikūrę šie kaimai: Paežerės Rūdaičiai, Paplatelė, Plokščiai, Laumalenkai. Rytiniame krante yra poilsiaviečių. Vakariniame krante veikia jachtų klubas. 2003–2008 m. prie Platelių ežero kas vasarą vyko festivalis „Roko naktys“.

Istorija

Prieš 2500–4500 Platelių ežero vandens lygis buvo 3–3,5 m žemesnis. Vėliau vandens lygis kilo dėl Babrungėnuose pastatytos užtvankos ant Babrungo. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje 1440–1447 m., antrą kartą 1447–1451 m.

Pilies saloje Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis stovėjo jau XV a. Ją su Šventorkalnio pusiasaliu jungė medinis tiltas. Išlikę XVI a. tilto poliai, Pilies sala ir Šventorkalnio pusiasalis su Platelių dvarviete paskelbti kultūros vertybėmis.

Legendos

Ežero legendą, kurią žino kiekvienas plateliškis byloja, kad dabartinėje vietoje ežero dar nebuvo. Dabartinėje jo vietoje žmonės šienavo pievas. Iš šiaurės vakarų, nuo Notėnų, atslinkęs didžiulis tamsus debesis ir apsistojęs ties pievomis. Tris dienas ūžė, šniokštė, urduliavo, tamsėdamas vis žemiau leidosi. Žmonės skubėdami pabaigę šienauti, ir debesis pradėjęs smarkiai lyti – liete liejo… Viena sena moteriškė balsu nusistebėjo: „Kāp platē lėij! Kāp platē lėij!” Sulig tai žodžiais debesis pliūptelėjo į pievas – ir taip atsiradęs Platelių ežeras.

Bajoras Gedgaudas žinojo ir tai, kodėl ežeras turėjo būtent čia nusileisti. Mat visų pirma pasirodžiusi juoda Kiaulaitė. Per tris savaites knisdama ji apėjusi didelį plotą. Tik tada atslinkęs tamsusis debesis ir nusileidęs tiksliai į nurodytą vietą. Neaišku tiktai, ar Kiaulaitė vėl kur iškeliavo, ar ji liko su ežeru…

Kitas padavimas pasakoja panašiai. Buvusi vasara.

Vieną kartą bešienaujant atėjęs vokietukas ir sakąs:

— Skubėkit šienauti, greit svečių sulauksit.

Kitą rytą toje vietoje, kur šieną grėbė, pamatė didelį paršą. Jis gulėjo dauboje ir tiek voliojosi, kol pasidarė dumblina didžiulė duobė. Tada atėjo debesis, ir iš to debesies nusileido vanduo, iš kurio ir pasidarė Platelių ežeras.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
Gintautas
Gintautas
1 month ago

Pasakojama, kad prieš kelis šimtus metų per ledu užšąlusį ežerą bažnyčiai iš Telšių gabentas naujas varpas. Bet plateliškiai esą pašykštėję meistrui „magaryčių“, ir jis prakeikė varpą. Vežėjams pasiekus giliausią ežero vietą, varpas iškrito ir nuskendo. Pasakojama, kad kartais pasirodo ir nuskendęs varpas, o kažkas esą girdėjęs jį skambant ežero dugne…
Pasakojama, kad kadaise ežeras plytėjęs toli vakaruose. Tačiau per audrą jį pasigriebė viesulas ir ėmė nešti į rytus. Iš ežero-debesies labai smarkiai lijo. Viena žemaitė su nuostaba sušuko: „Ale tā lej!… Platē lej!“ (t. y. plačiai lyja). Pasirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo vanduo sugarmėjo į duburį tarp kalvų.
Ežeras yra gyvas. Jam reikia aukų. Ar tais metais ims žmogų, galima sužinoti prieš ežerui užšąlant. Jei užšaldamas jis vis nusikaukia, – reikės aukų. Kaip baisiai kaukė ir kaukė ežeras 1928 metų rudenį! Ir paėmė tais metais aštuonis iš karto…Beveik kasmet jam reikia žmogaus. Kartais, laukdamas aukos, ežeras net dejuoja, balsu skundžiasi.

Didelis paršas tiek voliojosi, kad toje vietoje pasidarė didelė duobė. Tada atėjo debesis ir iš to debesies nusileido vanduo.
TURINYS:
http://samogitia.mch.mii.lt/LANKYTINOS_VIETOS/legendosPL.lt.htm

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x