Salduvės piliakalnis

Salduvė, Salduvės Kalnas, Šiaulių piliakalnis, Žuvininkų piliakalnis

Adresas

Salduvės piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta šalia piliakalnio esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

GPS

55.927190568578, 23.357555866241

Adresas

Salduvės piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta šalia piliakalnio esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

GPS

55.927190568578, 23.357555866241

Salduvė (Salduvės Kalnas, Šiaulių piliakalnis, Žuvininkų piliakalnis su gyvenviete) – piliakalnis Šiaulių mieste, 5 km nuo miesto centro. Pasiekiamas plentu Šiauliai – Panevėžys pravažiavus sankryžą į Zoknius, už 400 m ant kalvos miesto pabaigoje pasukus į kairę šiaurės kryptimi ir pavažiavus 750 m Pavasario gatve – yra priekyje, kiek dešiniau ant kitos aukštumos.

Piliakalnis įrengtas aukščiausioje atskiros didelės kalvos dalyje. Aikštelė apskrita, 20 m skersmens, iš visų pusių apjuosta pylimo, kuris vakarų krašte yra 1,7 m aukščio, 20 m pločio, kitur – 0,5 m aukščio, 10 m pločio. Pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje papėdėse iškastas 10-30 m pločio, 1-4 m gylio griovys, plačiausias ir giliausias vakarinėje pusėje, kur dugno plotis yra 10 m. Už griovio supiltas 185 m ilgio, 3 m aukščio, 11 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Griovio ir pylimo vietoje šiaurinėje ir rytinėje papėdėse yra 10 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.

Į pietryčius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Salduvės piliakalnyje, sprendžiant iš išorinių požymių, stovėjo viena iš galingesnių medinių pilių, kurios sudarė ištisą gynybinę liniją, saugojusią Lietuvą nuo Kalavijuočių ordino puldinėjimų iš šiaurės. Piliakalnis įrengtas aukštumoje, aukščiausioje iš šioje vietoje esančių kalvų. Piliakalnio papėdėje iškastas 1–4 m gylio griovys, už jo supiltas dar vienas pylimas. Šiandien pylimai ir grioviai apnaikinti, tačiau dar prieškarinėse nuotraukose jie matosi aiškiau. Tokie galingi įtvirtinimai liudija, kad piliakalnis tikrai buvo naudojamas gynybai nuo priešų paskutiniame medinių pilių gyvavimo laikotarpyje – XI–XIV a. Be išsamesnių archeologinių tyrinėjimų negalime atsakyti į klausimą, nuo kada tiksliai reikia skaičiuoti Salduvės piliakalnio įtvirtinimų pradžią. Jis galėjo būti naudojamas visą I tūkst., gynybiniai įrengimai nuolat tobulinti, pritaikius naujausius to laikotarpio pasiekimus.

Salduvės piliakalnio kultūrinis sluoksnis gerokai apgadintas. Tik vienas kitas atsitiktinis radinys liudija apie piliakalnio istoriją. XIX a. pradžioje ant kalno buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas. 1944 m. rugpjūčio mėnesį ant kalno buvo Raudonosios armijos stebėjimo punktas. Ir po karo apmokymų metu čia rausdavosi kareiviai.

Piliakalnis apardytas 1915, 1941 ir 1944 m. apkasų, papėdės pylimo vakarinė dalis nukasta 1977 m. čia statant monumentą mūšiams, vykusiems Šiaulių žemėje 1236–1945 m. Aikštelėje įrengtas geodezinis ženklas. Piliakalnis dirvonuoja, vakariniame šlaite įrengti laiptai.

Tarybiniais metais prie kalno buvo pradėtos rengti dainų ir šokių šventės.

Kalno vardo kilmę aiškina įvairios legendos. Viena teigia, kad į šią pilį iš tolimų ir artimų apylinkių buvo suvežamas medus. Medaus būta labai saldaus, tad ir kalną imta Salduve vadinti.

Legendoje apie Salduvės piliakalnį pasakojama, jog kažkada čia gyvenęs didikas, turėjęs nepaprastai gražią dukterį, kurią pamilęs šaunus jaunikaitis. Įsimylėjėliai mėgdavę vaikščioti kalno viršūne. Tokia meilė dievui Perkūnui pasirodžiusi per daug nepadori, per daug saldi, ir jis vieną dieną sukėlęs didžiulę audrą, sugriaudėjęs ir trenkęs į kalną, pliekęs žaibais… Esą nuo taip tragiškai pasibaigusios saldžios meilės ir piliakalnio pavadinimas – Salduvė.

Kitą panaši legenda kalba, kad Šiaulių kunigaikštis su savo mylimąja ant šio kalno pradėjęs gyventi be vestuvių. Už tai dievas Perkūnas juos abu nutrenkęs savo žaibais… Tačiau jaunųjų meilė buvusi labai saldi, dėl to ir kalnas jos pavadinimą gavęs. Ir dabar ne viena jaunavedžių pora vestuvių dieną važiuoja link Salduvės. Jei jaunikis užneša nuotaką ant rankų į kalno viršūnę, tikima, jog jų santuoką lydės saldi meilė ir ištikimybė.

Dar viena legenda teigia, jog ten, kur dabar Salduvė, kažkada buvęs labai turtingas miestas, bet jo gyventojai užmiršę dorovę – kilęs baisus viesulas ir viską užnešęs, užpylęs žemėmis… Dar pasakojama, kad kalne degusi šventa ugnis, buvo aukojami gyvuliai ir žmonės, kad kalne gyvenę milžinai, kad čia buvusi šalies valdovo pilis, kad ant piliakalnio stovėjusi bažnyčia. Ūkininkai, ardami ir kasinėdami piliakalnio papėdę, rasdavę milžinų kaulų ir senovinių dirbinių.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *