Alsėdžių piliakalnis

Alsėdžių piliakalnis

Alsėdžių piliakalnis Žvėrinčius – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Alsėdžiuose, Alsėdžių seniūnija. Pasiekiamas nuo centro pavažiavus 300 m Alkų link, yra 100 m į kairę, vakaruose.

Piliakalnis įrengtas bevardžio Sruojos intako (dab. tvenkinys) dešiniajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 18 m ilgio, 40 m pločio. Jos vakarinėje pusėje yra 1,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 8­-9 m aukščio.

Piliakalnis apardytas: rytinė aikštelės dalis nukasta, šiaurinis šlaitas eroduotas. Aikštelė dirvonuoja, šlaituose auga lapuočiai. Šiauriniame šlaite įrengti suoliukai estradai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

1 km į šiaurę yra X a. – ­XIII a. senkapis.

Istorija

Alsėdžiai (Alizeyde, Alileide) rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi 1253 m. Kuršo žemių dalybų tarp Ordino ir Rygos arkivyskupo sutartyje. Alsėdžiai buvo viena iš 8 Ceklio žemę sudariusių pilies apygardų. Manoma, kad Alsėdžių piliakalnis galėjo būti 1421 m. įsteigtos Žemaičių vyskupystės vyskupo Motiejaus I dvaro rezidencijos vieta (Žulkus V., Gardai ir Plateliai
XIII – XVI a., Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 25, Vilnius 2004, p. 370 – 371). Manoma, kad pagrindinė gyvenvietės vieta buvo į pietus nuo piliakalnio, į vakarus nuo Sruojos upės. Pagrindinėje aikštėje yra Alkos kalnas, ant kurio 1679 m pastatyta medinė varpinė, o 1793 m. medinė Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčia. Žemaičių vyskupams miestelis priklausė nuo 1421 m. iki 1850 m. 1475 – 1476 m pastatyta Alsėdžių bažnyčia, įkurta parapija, prie rezidencinio dvaro išaugo miestelis. Alsėdžiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio ir 1613 m. LDK
žemėlapiuose.

Ties Alsėdžių piliakalniu buvo rastos dvi Romos imperijos (Antonijaus Pijaus) monetos ir viena 1343 m. skandinavų moneta.