Paežerių akmuo su dubenėliais

Paežerių akmuo guli Paežerių Koplyčkalnyje (apie 250 m į vakarus nuo kelio Pakruojis–Rozalimas). Koplyčkalnis, iki įrengiant Ežerėlės upės tvenkinį, buvo šios upės pakrantėje, lomoje, supamas šlapių pievų (dabar – sala tvenkinyje). Akmuo iš senosios vietos pastumtas ieškant lobių.

Akmuo – rusvai mėlynas granitas, plokščiu, lygiu paviršiumi, 2×1,6 m dydžio, 80 cm aukščio. Yra apie 50 dubenėlių ant akmens viršutinės plokštumos, nuolaidžių šonų (iki 5 cm skr., 1,5–2 cm gylio). Dubenėlių konfigūracijos primena žvaigždėto dangaus plotą aplink Paukščių taką (Kasiopėja, Andromeda, kt.).

Padavavimai pasakoja, kad  Koplyčkalnyje, kur guli akmuo, buvo koplyčia (ji “užpustyta”, prasmegusi), čia vaidenasi.

Dubenėliai ant akmens – “velnio kulnys”, dubenėliuose susirinkusiu lietaus vandeniu žmonės gydydavo akis.

Kada akmenys dar buvę minkšti, čia velniukai mėgdavo kelti vestuves ir kulnimis akmenį išvaikščiojo – pasidarė duobutės. Kartą velniams vestuves bekeliant, užėjo audra, Perkūnas trenkė į akmenį, velniukai nudardėjo į pragarą, po to nebesirodydavo.

Kitų manymu – po akmeniu buvo paslėpta aukso.

Tiriant vietą, kur akmuo gulėjo, iki jį pastumiant, kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta, kiek toliau – XVII a. buvo laidojama.