Veliuonos I piliakalnis

Veliuonos I piliakalnis (arba Gedimino Kapas, Gedimino piliakalnis, Ramybės piliakalnis) – piliakalnis ir gyvenvietė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Veliuonos miestelyje, Veliuonos seniūnija. Pasiekiamas plentu 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  Veliuonos centre pasukus į šiaurę. Šiaurrytinis kalnas -­ pagrindinis piliakalnis, šiaurės vakarinis – papilys.

Piliakalnis (Gedimino Kapas) įrengtas Nemuno ir Veliuonėlės santakoje esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 54×25 m dydžio. Piliakalnį apardė įvairi žmonių veikla, aikštelės šiaurinė dalis nuplauta Veliuonėlės. Piliakalnis tvarkomas: įrengti laiptai, išretinti medžiai, sustabdyta šlaito erozija į Veliuonėlę.

Piliakalnio vakarinėje ir pietinėje papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1992 m., 1995 m., 2003 m. Joje rastas 30 cm storio kultūrinis sluoksnis, jame – žiesta keramika, arbaletinis strėlės antgalis, žalvarinės pasaginės segės.

Istorija

Piliakalnyje stovėjo Junigėdos (po 1319 m. –­ Veliuonos) pilis, pastatyta 1291 m. balandį. Jau statybos metu, kaip rašo Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“, ją nesėkmingai bandė užimti kryžiuočiai. Jie pilį puolė gana dažnai: 1292 m. birželio mėn., 1293 m. žiemą (sudegino du papilius), 1293 m. liepos pabaigoje (vėl sudeginti papiliai), 1313 m., 1314 m. rudenį (užėmė ir sudegino papilį), 1317 m. (vėl sudegino papilį), 1318 m. rudenį (sudegino papilį), 1319 m. balandį (sugriautas papilys), 1339 m. žiemą. Ir tik 1348 m. rugpjūčio mėn. po 4 dienų apgulos ją užėmė ir sudegino.

1349 m. Veliuonos pilį lietuviai atstatė. Ją kryžiuočiai nesėkmingai puolė 1357 ir 1360 m. 1363 m. balandžio mėnesį magistras Vinrichas Kniprodė, nuniokojęs Naujojo Kauno ir Pieštvės pilis, atsitraukdamas apsupo Veliuonos pilį, įsistiprino palei ją ir panaudodamas apgulos mašiną ketvirtą dieną ją užėmė. Pilis buvo sudeginta, o jos pylimas nuskleistas. Tačiau Veliuonos pilis buvo atstatyta dar kartą ir išstovėjo iki 1367 m. rugpjūčio 8 d., kai magistrui su kariuomene pasirodžius šalia pilies, ją sudegino patys gynėjai, prieš tai pasitraukę iš pilies.

Trečią kartą Veliuonos pilis atstatyta 1411 m. vasarą, joje palikta stipri 400 vyrų įgula. Spėjama, kad ši pilis buvo pastatyta ankstesnės pilies papilio (Ramybės Kalno) vietoje. Ji tapo svarbių didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos diplomatinių susitikimų su Ordino atstovais vieta. Susitikimai vyko 1416 m. spalio 15–17 d., 1418 m. spalio 13­–22 d. ir 1420 m. rugsėjo 8–11 d. Pilyje 1423 m. gegužės 8, 9–18 d. vykusio tokio susitikimo metu buvo ratifikuota 1422 m. rugsėjo 27 d. sudaryta Melno taikos sutartis, pagal kurią vakarinės Lietuvos sienos išliko iki XX a.