Pagrybio piliakalnis

Pagrybio piliakalnis, Skuburkalnis

Adresas

Pagrybio piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.5403889, 22.4524444

Adresas

Pagrybio piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.5403889, 22.4524444

3 km į pietus nuo Kaltinėnų yra kalva, Skuburlos kalnu (Skuburkalniu) arba Pagrybio piliakalniu vadinama. Spėlio­jama čia galėjus būti Karšuvos pilį (kiti jos ieško Karšuvos kaime­lyje, Skaudvilės vals­čiuje). Prie Skuburlos kalno randama kultū­rinės žemės sluoksnių, senų plytgalių, kaulų, puodų šukių, ginklų liekanų.

Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, kairiajame Akmenos krante, šiauriau Pagrybio kaimo, pagal kurį ir pavadintas. Praeina kelias Upyna–Pagrybis–Kaltinėnai. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės-pietų kryptimi, 13 m ilgio ir 20 m pločio. Jos pietiniame krašte supiltas 70 cm aukščio ir 12 m pločio pylimas. Piliakalnio pietiniame šlaite yra 5 m pločio ir 20 cm gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio ir 12 m pločio pylimas su išoriniu 1,5 m aukščio šlaitu, kuris šiauriniame šlaite, 6 m žemiau aikštelės virsta nežymia terasa. Antra 5 m pločio terasa yra 12 m žemiau aikštelės, šiauriniame šlaite. Ji vakarų ir rytų šlaituose pereina į papilį.

Į pietus nuo piliakalnio yra papilys. Jo aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės-pietų kryptimi, 27 m ilgio, 63 m pločio pietvakariniame krašte. Aikštelėje rasta žiestos keramikos. Papilio šlaitai statūs, 10 m aukščio.

Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintais lapuočiais, papilys dirvonuoja.

Pagal padavi­mus Skuburla buvęs milžinas, nevedęs bernelis, gyvenęs toje vie­toje, kur dabar yra kalnas. Tada Žemai­čiuose žmonių nebuvę: gyvenę tiktai milži­nai ir nykštukai. Skuburlai atėjęs laikas ves­ti, tačiau milžinų tarpe merginos negavęs. Kartą antroje buvusio Pelkio ežero pusėje pama­tęs mažą būtybę — nykštukę Niekutę ir ją ve­dęs. Jie susilaukę daug vaikų, tačiau jie nebu­vę nei milžinai, nei nykštukai, o tik paprasti vyrai ir merginos, žemaičiai. Kai Skuburla ir jo žmona pasimirę, jų vaikai prakasę Akme­nai kelią ir supylę Skuburlos kalną. Prakasta upės vaga į Jūros upę ištekėjęs Pelkio ežeras.

Legenda pasakoja, kad kadaise vietoj kalno tyvuliavęs ežeras Pelkys. Ant ežero kranto gyvenęs milžinas Skuburlas su savo užgaidžia dukterimi. Milžino duktė ežero pakrantėse rinkdavo gintarą, bet to jai neužteko. Skuburlas sumanė iškasti griovį ir nuleisti ežero vandenį, kad duktė galėtų susirinkti visą gintarą. Tačiau paaiškėjo, kad ežero dugne daugiau akmenų nei gintarų. Iškasė tada milžinas griovį akmenims su­mesti, o iškastas žemes supylė į krūvą, ant kurios pasistatė namus. Taip pranyko Pelkio ežeras ir iškilo Skuburlo kalnas. O sumesti griovin mil­žino akmenys pasiliejus vandeniui virto Akmenos upe.

Įdomiausia, kad šioje legendoje daug tiesos. Mat geologai nustatė, jog iš tiesų toje vietoje seniau būta ežero, kuris galėjęs ištekėti.

1 atsiliepimas apie „Pagrybio piliakalnis

  1. Gintautas

    Vieną kartą iš Varnių į Kaltinėnus ėjo neturtingas kurpius. Jam beeinant sutemo ir pradėjo lyti. Pakelėje jis pamatė žiburį. Priėjus arčiau žiburio, priešais atsirado trobelė. Kadangi iki Kaltinėnų buvo dar keli kilometrai, lietus vis lijo, tai kuprius nutarė užeiti į tą trobelę ir paprašyti nakvynės. Įėjęs į vidų, ten rado vyrą ir jo žmoną bei kelis mažus vaikus. Jie priėmė kurpių nakčiai. Po vakarienės šeimininkai kurpiaus paprašė pataisyti senus jų batus. Pataisęs juos, kurpius nuėjo miegoti. Rytą kurpius atsikėlė ir ėmė ruoštis eiti toliau, bet šeimininkė jį sulaikė ir pakvietė pavalgyti pusryčius. Išeinant už sutaisytus batus šeimininkė jam davė maišelį skiedrų. Iš pradžių kurpius nenorėjo to maišelio imti, bet vėliau paėmė. Beeinant kurpiui toliau maišelis pradėjo sunkėti ir galop pasidarė labai sunkus. Tada kurpius atsisėdo šalia kelio ir, atsirišęs maišelį, pamatė, kad jame ne skiedros, o auksiniai pinigai. Parėjęs namo, kurpius išsiaiškino, kad batus taisė septynias dienas. Dabar jis turėjo daug pinigų, tad toliau gyveno pasiturinčiai.
    Kartą ant Skuburkalnio piemenys ganė bandą. Vienam piemenukui jo draugai įmetė kepurę į ant Skuburkalnio buvusį urvą Piemenukas pradėjo verkti. Jis norėjo atgauti kepurę, tad nusprendė pats įlįsti į urvą ir ją susirasti. Kai ten įlindo, rado geležines duris. Atidaręs jas pateko į gražius rūmus. Čia jis sutiko labai gražią karalaitę, kuri jam atidavė kepurę, pripylusi ją auksinių pinigų. Kai piemenukas išlipo su auksiniais pinigais ir kepure, kiti piemenys ėmė prašyti, kad šis papasakotų viską, kas ten jam nutiko. Išgirdęs pasakojimą, vienas piemuo tyčia įmetė savo kepurę į urvą ir leidosi jos ieškoti. Kitą dieną žmonės piemenuką rado be galvos išmestą iš urvo ant piliakalnio viršaus.
    Jei naktį žmogui tekdavę eiti pro kalną, viršūnėje visada pasirodydavo jaunos mergaitės. Jos ten šokdavo ir liūdnai dainuodavo. Pasakojama, kad kalne yra užburta pilis. Kartą žmonės atkasė geležines duris. Jos buvo labai stipriai uždarytos. Ilgai pavargus pasisekę atidaryti. Kai žmonės įėjo į vidų, rado kambarį. Jo viduryje stovėjo stalas, o ant jo buvo padėta lėkštė. Joje gulėjo geležinė gyvatė. Tai buvo užburta karalaitė. Daugiau nieko nebeieškojo. Išėjo lauk, vėl užkasė duris. Dabar toje vietoje yra lyg nugriuvęs šlaitas.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *