Gegužkalnis

Kalnas prarijęs bažnyčią

Address

Gegužkalnis

GPS

55.4711944, 22.4698889

Address

Gegužkalnis

GPS

55.4711944, 22.4698889

3 km į šiaurės vakarus nuo Girdiškės, netoli Požerio, yra Gegužių kaimas. Jo laukuose yra Gegužkalnis, vienas iš aukščiausių žemaičių žemės pakilimų – 191,2 m aukščiau jūros paviršiaus. Tai didoka, pailga, lyg nupjauta viršūnė kalva – piliakalnis. Jo ir kaimo vardas kilęs nuo gegučių, kurių pavasarį kalne ir jo apylinkėse labai daug laikosi. Nuo viršūnės gražiai matyti Girdiškės, Upynos, Šilalės baž­nyčių bokštai. Piliakalnio viršūnėje pastebi­mas iškilimas.

Pagal vietos žmonių padavimą piliakalnis švedų supiltas, tačiau jis žymiai senesnis. Apie šį nuplautą viršūne kalną su­kurta daug padavimų. Seni žmonės pasakoja, kad seniau, gulėdamas ant kalno šventadie­niais 12 valandą dienos metu galėdavai gir­dėti varpų ir skambučių skambėjimą… Kal­no viduryje buvusi siaura ilga anga, į kurių įmetus akmenį, ilgai tekdavę laukti, kol jis nukrisdavęs į dugną. Pagal kitus pasakojimus ant jo viršūnės stovėjusi bažnyčia, tačiau Die­vas už kažkokias nuodėmes nubaudęs jos lan­kytojus: vieną sekmadienį, einant procesijai aplink bažnyčią, kalnas atsivėręs ir visus pra­rijęs. Niekas negalįs patekti į kalno vidų, nes jis užkeiktas ir jį valdančios piktos dvasios. Tik vienam kaimo siuvėjui kartą pasisekę į jį patekti: jį pakvietęs skrybėlėtas ponaičiukas apsiūti jo šeimos. Siuvėjas kalno viduje ra­dęs puikiausią dvarą, pasiklausęs triukšmin­gos muzikos, pavalgęs skaniausių valgių ir veikiai apsiuvęs visą šeimą. Jis įėjęs į kalną rudenį, o išėjęs pavasarį, nešdamasis maišiu­kų aukso, kuris dienos šviesoje anglimis pavirtęs; siuvėjas jas išmetęs iš maišiuko, ta­čiau namie iš jo vis dėlto iškritęs gabalas auk­so, 100 rublių vertės. Kai nuvykęs į tą vietų, kur iškratė iš maišiuko anglis, neberadęs nei anglių, nei pinigų…

Piliakalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu. Tai ilgos ir siauros kalvos viršutinė dalis. Piliakalnio rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, leidžiasi į pelkėtus slėnius. Iš šiaurės pusės piliakalnis nuo kalvos kitos dalies atskirtas grioviu ir 4–5 m aukščio pylimu, už kurio buvo antrasis 3 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 31 x 10 m dydžio. 1930 m. dar buvo išlikęs aplink aikštelę supiltas pylimas, dėl kurio aikštelė atrodė įdubusi. 1934 m. piliakalnis apardytas, jo dalis nukasta ir nuskleistas pylimas.

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė žemaičių pilis (Geguse), kurią 1329 m. žiemą sudegino Vokiečių ordino kariuomenė ir jai talkinantys Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo riteriai.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
Gintautas
Gintautas
1 month ago

Apie 1600 metus Lingių kaime apsigyveno švedai. Jie susikasė sau urvus ir juose gyveno. Savo arklius pasileisdavo prie urvų ganytis. Kad neužgriūtų, jie ant savo urvų vis pildavo žemių. Jie turėjo daug priešų, bet niekas negalėdavo jų išvaryti. Kartą sodiškiai apsiuvo savo arklį skiautikėmis ir naktį paleido į švedų arklius. Rytą atėjo visas pulkas žmonių arklio gaudyti. Švedai nieko blogo nemanė, o jie vietoj arklio ėmė švedus gaudyti. Ir visi švedai išbėgiojo. Liko tik dvi jaunos švedės, kurios kartą dienoj išlįsdavo laukan, uždainuodavo kaip gegės ir vėl įlįsdavo. Po kiek metų švedės mirė badu. Likęs supiltas kalnas buvo pramintas Gegužkalniu. Jis ir dabar tebėr taip vadinamas.

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x