Gegužkalnis
Kalnas prarijęs bažnyčią
Address
Gegužkalnis
GPS
55.4711944, 22.4698889
3 km į šiaurės vakarus nuo Girdiškės, netoli Požerio, yra Gegužių kaimas. Jo laukuose yra Gegužkalnis, vienas iš aukščiausių žemaičių žemės pakilimų – 191,2 m aukščiau jūros paviršiaus. Tai didoka, pailga, lyg nupjauta viršūnė kalva – piliakalnis. Jo ir kaimo vardas kilęs nuo gegučių, kurių pavasarį kalne ir jo apylinkėse labai daug laikosi. Nuo viršūnės gražiai matyti Girdiškės, Upynos, Šilalės bažnyčių bokštai. Piliakalnio viršūnėje pastebimas iškilimas.
Pagal vietos žmonių padavimą piliakalnis švedų supiltas, tačiau jis žymiai senesnis. Apie šį nuplautą viršūne kalną sukurta daug padavimų. Seni žmonės pasakoja, kad seniau, gulėdamas ant kalno šventadieniais 12 valandą dienos metu galėdavai girdėti varpų ir skambučių skambėjimą… Kalno viduryje buvusi siaura ilga anga, į kurių įmetus akmenį, ilgai tekdavę laukti, kol jis nukrisdavęs į dugną. Pagal kitus pasakojimus ant jo viršūnės stovėjusi bažnyčia, tačiau Dievas už kažkokias nuodėmes nubaudęs jos lankytojus: vieną sekmadienį, einant procesijai aplink bažnyčią, kalnas atsivėręs ir visus prarijęs. Niekas negalįs patekti į kalno vidų, nes jis užkeiktas ir jį valdančios piktos dvasios. Tik vienam kaimo siuvėjui kartą pasisekę į jį patekti: jį pakvietęs skrybėlėtas ponaičiukas apsiūti jo šeimos. Siuvėjas kalno viduje radęs puikiausią dvarą, pasiklausęs triukšmingos muzikos, pavalgęs skaniausių valgių ir veikiai apsiuvęs visą šeimą. Jis įėjęs į kalną rudenį, o išėjęs pavasarį, nešdamasis maišiukų aukso, kuris dienos šviesoje anglimis pavirtęs; siuvėjas jas išmetęs iš maišiuko, tačiau namie iš jo vis dėlto iškritęs gabalas aukso, 100 rublių vertės. Kai nuvykęs į tą vietų, kur iškratė iš maišiuko anglis, neberadęs nei anglių, nei pinigų…
Piliakalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu. Tai ilgos ir siauros kalvos viršutinė dalis. Piliakalnio rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, leidžiasi į pelkėtus slėnius. Iš šiaurės pusės piliakalnis nuo kalvos kitos dalies atskirtas grioviu ir 4–5 m aukščio pylimu, už kurio buvo antrasis 3 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 31 x 10 m dydžio. 1930 m. dar buvo išlikęs aplink aikštelę supiltas pylimas, dėl kurio aikštelė atrodė įdubusi. 1934 m. piliakalnis apardytas, jo dalis nukasta ir nuskleistas pylimas.
Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė žemaičių pilis (Geguse), kurią 1329 m. žiemą sudegino Vokiečių ordino kariuomenė ir jai talkinantys Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo riteriai.
Apie 1600 metus Lingių kaime apsigyveno švedai. Jie susikasė sau urvus ir juose gyveno. Savo arklius pasileisdavo prie urvų ganytis. Kad neužgriūtų, jie ant savo urvų vis pildavo žemių. Jie turėjo daug priešų, bet niekas negalėdavo jų išvaryti. Kartą sodiškiai apsiuvo savo arklį skiautikėmis ir naktį paleido į švedų arklius. Rytą atėjo visas pulkas žmonių arklio gaudyti. Švedai nieko blogo nemanė, o jie vietoj arklio ėmė švedus gaudyti. Ir visi švedai išbėgiojo. Liko tik dvi jaunos švedės, kurios kartą dienoj išlįsdavo laukan, uždainuodavo kaip gegės ir vėl įlįsdavo. Po kiek metų švedės mirė badu. Likęs supiltas kalnas buvo pramintas Gegužkalniu. Jis ir dabar tebėr taip vadinamas.