Gegužkalnis

3 km į šiaurės vakarus nuo Girdiškės, netoli Požerio, yra Gegužių kaimas. Jo laukuose yra Gegužkalnis, vienas iš aukščiausių žemaičių žemės pakilimų – 191,2 m aukščiau jūros paviršiaus. Tai didoka, pailga, lyg nupjauta viršūnė kalva – piliakalnis. Jo ir kaimo vardas kilęs nuo gegučių, kurių pavasarį kalne ir jo apylinkėse labai daug laikosi. Nuo viršūnės gražiai matyti Girdiškės, Upynos, Šilalės baž­nyčių bokštai. Piliakalnio viršūnėje pastebi­mas iškilimas.

Pagal vietos žmonių padavimą piliakalnis švedų supiltas, tačiau jis žymiai senesnis. Apie šį nuplautą viršūne kalną su­kurta daug padavimų. Seni žmonės pasakoja, kad seniau, gulėdamas ant kalno šventadie­niais 12 valandą dienos metu galėdavai gir­dėti varpų ir skambučių skambėjimą… Kal­no viduryje buvusi siaura ilga anga, į kurių įmetus akmenį, ilgai tekdavę laukti, kol jis nukrisdavęs į dugną. Pagal kitus pasakojimus ant jo viršūnės stovėjusi bažnyčia, tačiau Die­vas už kažkokias nuodėmes nubaudęs jos lan­kytojus: vieną sekmadienį, einant procesijai aplink bažnyčią, kalnas atsivėręs ir visus pra­rijęs. Niekas negalįs patekti į kalno vidų, nes jis užkeiktas ir jį valdančios piktos dvasios. Tik vienam kaimo siuvėjui kartą pasisekę į jį patekti: jį pakvietęs skrybėlėtas ponaičiukas apsiūti jo šeimos. Siuvėjas kalno viduje ra­dęs puikiausią dvarą, pasiklausęs triukšmin­gos muzikos, pavalgęs skaniausių valgių ir veikiai apsiuvęs visą šeimą. Jis įėjęs į kalną rudenį, o išėjęs pavasarį, nešdamasis maišiu­kų aukso, kuris dienos šviesoje anglimis pavirtęs; siuvėjas jas išmetęs iš maišiuko, ta­čiau namie iš jo vis dėlto iškritęs gabalas auk­so, 100 rublių vertės. Kai nuvykęs į tą vietų, kur iškratė iš maišiuko anglis, neberadęs nei anglių, nei pinigų…

Piliakalnis dar vadinamas Bliūdkalniu, Galvyčių piliakalniu. Tai ilgos ir siauros kalvos viršutinė dalis. Piliakalnio rytiniai ir vakariniai šlaitai statūs, apie 20 m aukščio, leidžiasi į pelkėtus slėnius. Iš šiaurės pusės piliakalnis nuo kalvos kitos dalies atskirtas grioviu ir 4–5 m aukščio pylimu, už kurio buvo antrasis 3 m gylio griovys. Piliakalnio aikštelė ovali, 31 x 10 m dydžio. 1930 m. dar buvo išlikęs aplink aikštelę supiltas pylimas, dėl kurio aikštelė atrodė įdubusi. 1934 m. piliakalnis apardytas, jo dalis nukasta ir nuskleistas pylimas.

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė žemaičių pilis (Geguse), kurią 1329 m. žiemą sudegino Vokiečių ordino kariuomenė ir jai talkinantys Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo riteriai.