Papilės atodanga

Papilės atodanga, Ventos kranto atodangų kompleksas Akmenės rajono savivaldybės ir Ventos regioninio parko teritorijoje, netoli Papilės miestelio.

Ši atodanga unikalus gamtos kūri­nys. Čia pirmą kartą ištirtas ir moksliškai aprašytas Lietuvos jūros periodas. Po 5 m storio morenine danga išsidėstęs akuritas, juodasis molis su žibančiomis žėručio plokštelėmis bei gelsvo pirito kruo­pelytėmis, toliau – smiltainis, kietos klin­tys, smulkutis nuo limonito parudavęs smėlis su pilkšvo molio tarpsluoksniais. Tačiau ne senos geologinės uolienos ste­bina tyrėjus įdomiausias šių vietovių radinys — kriauklės. Jos susidariusios iš dabar jau pasaulyje išmirusių foraminiferų, branchiopodų, moliuskų (ypač dvigeldžių), amonitų, dygiaodžių, žuvų ir kitų gyvūnų grupių liekanų. Vienos kriauklės didelės ir kietos, tarsi suaugusios su uo­liena, kitos suminkštėjusios. Didžiausia jų kolekcija yra Vilniuje, Geologijos ins­tituto Geologijos muziejuje. Tačiau kiti eksponatai iškeliavo į Leningrado kasybos instituto, Tartu, Miuncheno, Tiubingeno (Vokietija) ir kitus muziejus bet įstaigas.

Atodanga susidarė prieš 120 – 150 mln metų, kai Lietuvos teritoriją apsėmusi jūra jungė du vandenynus. Kaimyninėse šalyse tokių įdomių atodangų nėra, todėl nenuos­tabu, kad ją tyrė daugelis mokslininkų. Sunku dabar tvirtinti, kuris tyrėjas buvo pirmasis. Apie 1863 m rašytojas D. Poška atvyko į Papilę ir per tris dienas surinko apie 60 įdomių eksponatų. Viename laiške minėjo tą kelionę: .Aš patsai ing pakalnę Papilės važiavau. Ir norint daug daiktų akmeninių gavau. Ant jo žemės Papilėje yra didelių ir tokių, kaip kirminų ir var­lių, akmenų visokių. 1825 m šia atodanga susidomėjo lenkų mokslininkas J. Ulmanas. 1830 m. ją moksliškai aprašė Vilniaus universiteto prof. E. Eichvaldas. XIX a. šiose vietose aptiktus suakmenė­jusius gyvūnus tyrė L. Buchas, K. Grevinkas. J Nikitinas. G. Pušas, J. Setniradskis. V. Sokolovas, E. Selvinas. XX a. — K. Bodenis. C. Chmielcvskis. J. DalinkeviČius, E. Krenkelis. C. Pakuckas. V. Riabininas. R. Riukmanas.

Įdomios Papilės atodangos apylinkės. Netoliese stūkso du piliakalniai. Vienas, vadinamas Papilės vardu, — kairiajame Ventos krante. Jo aikštelėje yra senos kapinės. 1864 m jose palaidotas pirmasis lietuvių kalba rašęs istorikas S. Daukan­tas. 1930 m. Čia jam atidengtas paminklas (aut V. Grybas). Prie piliakalnio, netoli geologinės atodangos, yra siderito sluoks­nių, pasižyminčių tuo, kad juose glūdi 40% geležies. Už 300 – 400 m nuo Papilės piliakalnio — VII—XIII a. kapinynas. Prie­šais Papilės piliakalnį Jūrkalnis. Šalia jo – VII—XI a. senkapiai. Dar vienas pi­liakalnis, vadinamas Pašalpos kalnu, stūkso dešiniajame Ventos krante, apie 1 km nuo Papilės piliakalnio.