Šarnelės piliakalnis

Šarnelės pilis

Adresas

Šarnelės piliakalnis

GPS

56.1305278, 21.9563333

Adresas

Šarnelės piliakalnis

GPS

56.1305278, 21.9563333

3 km į šiaurę nuo Kalvarijos yra Šarnelės kaimas. Jo laukuose, ant Varduvos kranto, yra aukšta ir staigi kalva, anksčiau Pilies kalva, o mūsų laikais Šarnelės piliakalniu vadinama. Piliakalnis apaugęs šimtamečiais ąžuolais, skroblais, lazdynais. Jį supa Varduva, durpynai, pelkės, pievos. Daug įvairių padavimų apie šį kalną, miškuose ir raistuose klaidžiojančias dvasias bei velnius ir laumes yra išlikę iki šių dienų. Senovės žemaičiai, čia augusią girią, raistą ir pačią kalvą laikę šventa vieta. Girioje buvęs aukuras ir degusi šventoji ugnis.

Kraštotyrininkas Juozas Mickevičius surinko ne vieną legendą. Pasakojama, kad iš rytų pusės kalne buvusi ola, į kurią kelioms dienoms įlįsdavo ganomos kiaulės. Kartais ant knyslių jos išsinešdavo sudūlėjusių drabužių liekanų. Šunys ir katės, taip pat ir žmonės olos vengdavę. Kita istorija – apie piliakalnio viršuje buvusią duobę – įėjimą į požemius. Į tą skylę įleisdavę ant pavadžio pririštą akmenį. Jis ilgai skambėdavęs lyg į akmenį, lyg į cementą atsimušdamas.

Ant piliakalnio kadaise stovėjusi Šarnelės pilis, ir Gardų pilis (Žemaičių Kalvarijos piliakalnis) tikriausiai priklausė kuršių Ceklio žemės pilių apygardai. Daugiausia archeologinių radinių randama apie Šarnelės piliakalnį. Žvalgomųjų ekspedicijų eksponatų kolekcijas 2006 m. papildė nauji radiniai. Prie piliakalnio vykdant Žemaičių Kalvarijos–Barstyčių kelio rekonstrukcijos darbus, aptiktas vertingas senovinės Šarnelės gyvenvietės II kultūrinis sluoksnis su židiniais, įvairia keramika, geležies gargažėmis bei kitomis gamybos ir buities liekanomis. Pagal aptiktą grublėtąją bei žiestąją keramiką gyvenvietė priskiriama I tūkst. antrosios pusės ir II tūkst. pradžios laikotarpiui.

1 atsiliepimas apie „Šarnelės piliakalnis

  1. Gintautas

    Mažeikių apskrityje, Sedos valsčiuje, Šarnelės kaime, prie vieškelio, einančio nuo Barstyčių miestelio į Žemaičių Kalvarijos miestelį, dešinėje kelio pusėje, yra aukštokas kalnas, kurį žmonės vadina Pilele arba Pilies kalnu. Aplink visą kalną eina klampios pelkės – tyrelės, tik iš šiaurės pusės yra lengviau prieinama. Seni žmonės pasakoja, kad tą Pilelę supylė milžinai, kiti pasakoja – kad švedai, bet daugumas sako, kad čia senovėje buvusi žemaičių pilis.
    Dešinėje kalno pusėje, vakariniame šone, sako, seniau buvusi skylė – urvas, kuris ėjęs į patį kalno vidurį. Dabar dar yra lyg kieno išrausta duobė. Tame urve gyvenusi kažkokia ne visiems matoma baidyklė – baisybė, kuri baidydavusi žmones, einančius pro kalną, arba apmonydavusi akis.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *