Džiugo kalnas

Džiugo kalnas (Džiugėnų piliakalnis)

Address

Džiugo kalnas. Žemėlapyje pažymėta tiksli kalno vieta

GPS

55.9833333, 22.18425

Address

Džiugo kalnas. Žemėlapyje pažymėta tiksli kalno vieta

GPS

55.9833333, 22.18425

Džiugo kalnas (Džiugėnų piliakalnis). Džiuginėnų laukuose, 4 km į vakarus nuo Telšių, yra Džiugo kalnas. Tai ledyninės kilmės kalva – piliakalnis, priskiriamas balno tipo piliakalniams. Jo viršūnės aukštis 181 m. virš jūros lygio; piliakalnio aikštelė 20 x 40 m. Iš pietų ją juosia 2 m aukščio pylimas. Kalno vardas (Gora Dziugina) minimas Džiuginėnų dvaro XVIII a. inventoriuose. Kasant duobę atlantėlės statybai, buvo rasta didelių akmenų. Kalno viduryje yra įdubimas, o šiaurinėje pusėje gili duobė. XIX a. pabaigoje rasta geležinė statulėlė, vaizduojanti jojančią merginą. 1956 m. piliakalnį tyrinėjo Telšių kraštotyros muziejaus darbuotojai, radę X – XII a. laidojimo palaikų. Piliakalnio papėdėje yra pylimėlių.

Iš vakarų piliakalnį supo klampus malūno tvenkinys. Apie 1920 m. malūną nugriovė ir tvenkinį nuleido. Iš Džiugo piliakalnio viršūnės matyti plačios apylinkės; jų tarpe Šatrijos kalnas.

Istorija

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1999 m. archeologai Zenonas Baubonis ir Bronius Dakanis ištyrė 18 m² plotą. Rasta 1,6 x 3 m dydžio akmenų grindinys, medinio šulinio liekanų, lipdytos brūkšniuotu paviršiumi ir žiestos keramikos, beržo tošių, molio tinko, gyvulių kaulų ir dantų, šlako. Gyvenvietė yra I-ojo tūkstantmečio antrosios pusės – II-ojo tūkstantmečio pradžios.

Padavimai ir legendos

Padavimai draudžia Džiugo kalną kasinėti. Pagal juos kartą kažkuris drąsuolis bandęs tai daryti, tačiau netikėtai pakilusi smarki audra visus kasėjus nubloškusi į kitą pelkės pusę. Naktį savininkas sapnavęs milžiną Džiugą, kuris bauginęs didelėmis nelaimėmis, jeigu kas drįstų kalną paliesti.

Tas Džiugas buvęs labai tvirtas ir galingas vyras, tiesiog milžinas; gerųjų dvasių padedamas, sėkmingai nugalėdavęs kryžiuočius, geležine kuoka vienui vienas išmušdavęs jų didelius būrius, raudavęs medžius su visomis šaknimis.

Panašių legendų yra ir apie kitą didvyrį – Telšį ar Telį (greičiausiai tas pats asmuo).

Nujausdamas mirtį, karžygys iš anksto susipylęs sau kalną – kapą, kuriame ir buvęs palaidotas. Vėlesnieji padavimai (greičiausiai krikščionybės įtakoje sukurti) kalba apie kalne apsigyvenusi velnią, kuris, pasivertęs vokiečiu, kviečiąs praeivius lažybų. Kai praeivis pralaimįs, velnias jį smaugiąs. Dėl to nemaža žemaičių į šį kalną žiūrėdavo su tam tikra baime ir nepasitikėjimu.

Dar vienas panašus padavimas pasakoja:

Už pusmylio nuo kelio, einančio iš Telšių į Alsėdžius, keleivio akis patraukia aukštas kalnas, žmogaus rankos supiltas, kaip tai rodo apvalainas kūginis pavidalas ir žemės rūšių vienodumas
visuose jo sudėties sluoksniuose. Tų apylinkių liaudis šį piltinį kalną vadina Džiugo kalnu. Tasai buvęs kažkoks Žemaičių riteris, kuris, dar gyvas būdamas, savo rankomis supylęs tą piliakalnį ir paskyręs jį sau už kapą. Džiugo kūnas ilgą laiką buvęs (taip žmonių padavimas sako) saugomas velnių, su kuriais kitados gyvenęs didelėje draugystėje. Su jų būtent pagalba Džiugas pridaręs narsumo stebuklų: pats vienas aibes kryžiuočių savo geležine kuoka išmušęs, šimtamečius ąžuolus laužęs it nendres ir dangų remiančius kalnus vertęs. Tai jis iškasęs Telšių ežerą ir prie jo pačias pirmąsias sodybas įkūręs.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
Gintautas
Gintautas
1 month ago

Džiugas buvęs milžinas. Kartą jis iškeliavo, tris kartus apėjo žemę, o grįžęs nuo batų nusipurtė žemes ir iš jų atsirado kalnas. Jame buvo didžiulė ola, kurioje Džiugas įsikūrė. Rytais iš tos olos milžinas pakildavo darbuotis. Rovė medžius ir metė juos prieš save. Taip atsirado miestas. Bet toje vietoje mėgdavo rinktis raganos. Jos šaukėsi pagalbon piktąsias dvasias, bet kovoti su Džiugu nedrįso, kadangi šis buvo gavęs iš Saulės talismaną. Raganos, kai Džiugas nueidavo miegoti, naktimis iš miesto atimdavo žemes ir rausė po jomis tai, kas sudarė milžino kasdienį triūsą. Džiugas dienomis atstatydavo, ką naktimis raganos sunaikindavo. Kova tęsėsi ilgai. Galop iš žemės gelmių pakilo vanduo ir užliejo kovos lauką. O raganos savo puotoms pasirinko Šatriją, kuri atsirado iš išraustų žemių. Jų vietoje atsirado Mastis. Šalia jo Džiugas pastatė Telšius. Kartą, kai ilsėjosi oloje, jos anga amžiams užsivėrė ir tapo milžino kapu.

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x