Paršežeris

Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos. Paršežeris yra didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Telkšo netaisyklingo pavidalo ledo lūstavietės duburyje. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2 km, plotis iki 1,3 km. Altitudė 157,6 m. Dubens šlaitai su terasomis, krantai žemi, daugiausia pelkėti. Iš pietų Paršežerį juosia ~ 150 ha Ežero žemapelkė, o iš šiaurės – ~ 90 ha Požerės aukštapelkė.

Į Paršežerį rytuose įteka Gaulė (Raudis), o šiaurėje su Lūksto ežeru jungia Sietuvų upė (Virvytės baseinas). Ežero pratakumas 220 % per metus.

Šalia ežero rytuose įsikūrusi Požerė, Strazdaliai, vakaruose – Burbiškiai. Netoli ežero šiaurvakarinio kranto stūkso Burbiškių piliakalnis. Pietrytiniame krante yra įkurta stovyklavietė, paplūdimys, žaidimų aikštelės, įrengtas pažintinis takas. Kiek atokiau į rytus eina kelias 160 Telšiai–Varniai–Laukuva.

Legendos

Buvusi lanka, kur tas ežeras yra. Žmonės šienavę. Šienaujant į tą lanką ir atėjęs iš laukų didžiausias paršas ir pradėjęs knisti. Žmonės žiūri — jis knisa ir knisa. Po kiek dienų ėmė ežeras ir nukrito. Sako, paršniokščia paršniokščia, sukas sukas — kriokesys didžiausias. Žmonės išlakstė. Ėmė tas ežejas ir nusileido. Nežino žmonės vardo, suėję ir šnekas:

— Vakar paršas kniso, kniso ir, matyt, iškniso. Ir pavadino tą ežerą Paršežeriu.