Moteraičio piliakalnis

Moteraičio arba Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, Mažieji Burbiškiai, Burbiškiai

Adresas

Didžiųjų Burbiškių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.76425, 22.5015278

Adresas

Didžiųjų Burbiškių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.76425, 22.5015278

Moteraičio arba Didžiųjų Burbiškių piliakalnis, Mažieji Burbiškiai, Burbiškiai – piliakalnis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 1,05 km nuo Pavandenės kaimo, Varnių seniūnija, Varnių regioninis parkas, Pavandenės kraštovaizdžio draustinis. Pasiekiamas nuo Pavandenės važiuojant į plentą Užventis – Varniai kairesniu keliu iki trikampės sankryžos rytinio kampo, nuo jos pasukus į kairę rytų kryptimi, yra priekyje už 300 m.

Piliakalnis įrengtas masyvios aukštumos aukščiausioje dalyje, nuo jūros lygio pakilusioje beveik 219 metrų. Pietinė kalno viršaus dalis 3 m aukštesnė už šiaurinę. Joje išsiskiria 60 x 30 m dydžio pakilumėlė, tarsi kalvelė ant kalno, savo forma primenanti netoliese esančią galingąją Girgždūtę. Kalvelės aukščiausioje vietoje stovi medinis kryžius, dar iš tolo kreipiantis keleivio žvilgsnį į šią įspūdingą kalvą – buvusią tvirtovę. Nuo piliakalnio atsiveria puikus vaizdas į Gludo (Bludo) ežerą. Iš tolo Moteraičio kalnas atrodo lyg gulinti moteris. Taip yra dėl to, kad kalnas viršuje turi kelias pakilumas, kurios ir suformuoja tokį vaizdą. Pietinė kalvos dalis, 3 m aukštesnė už šiaurinę, iš tolo asocijuojasi su moters galva. Toliau eina dviejų dalių 30×60 m. pakiluma, primenanti moters krūtis. Ir visa kita kalno dalis – lyg poilsiui prigulusios moters kūnas.

Kultūrinis sluoksnis, matyt, kiek nuslinkęs – aptiktas kalno terasoje. Čia rasta I tūkst. po Kr. lipdytinos keramikos šukių.

Piliakalnis, anot prof. A. Butrimo, turėjo priklausyti ir Žemaičių žemės gynybinei-signalizacinei sistemai, kuri veikė tokia tvarka: Panemunės pilyse įsikūrę krašto gynėjai, sužinoję apie kraštą užpuolusį priešą, naktį sukurdavo laužus. Juos pastebėję greta esančių piliakalnių įgulų nariai taip pat šią žinią perduodavo toliau – taip informacija apie gręsiantį pavojų greitai pasiekdavo visas svarbiausias Žemaičių pilis.

Mena Moteraitis ir 1831 m. sukilimo įvykius. Pavandenės apylinkėse buvo apsistojęs Juozapo Sirevičiaus būrys, ir iš čia beveik kasdien puldinėdavo Telšius, Alsėdžius, Plungę. Sukilimui blėstant, pro Pavandenę traukėsi F. Rolando dalinys su D. Kalinovskio „Žemaitijos pasiutėlių” pulku. Čia, prie Pavandenės, juos pavijo reguliarioji caro kariuomenė, įvyko lemiami mūšiai. Įdomu, jog ant Moteraičio piliakalnio buvo įsitvirtinusi caro kariuomenė, o ant netoliese esančio Gaudkalnio – sukilėlių pulkai.

Moteraitis – Žemaičių takoskyros kalvyno dalis. Kritulių vanduo jo šiaurrytiniu šlaitu srūva į Glūdą, iš jo Glūdo upeliu – į Ventą, o nuo pietvakarinio šlaito – bevardžiu upeliu į Biržulį, toliau – į Virvytę. Šie skirtingą tėkmę turintys vandenys susitinka ir susimaišo Ventoje ties Viekšniais, prie pat pasienio su Latvija.

Dabar piliakalnio apylinkėse įkurtas Pavandenės kraštovaizdžio draustinis, kurio tikslas išsaugoti ir eksponuoti būdingą stambių pavienių kalvų kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės bei Knabės kalvomis, piliakalniais, senąja Pavandenės dvarviete, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų, žemės bei vandens ūkio ir pažintinę rekreacinę veiklą ir išlaikant tradicinę apgyvendinimo struktūrą bei bendrąjį sodybų vaizdą.

Daug kas linkęs manyti, kad kaip tik dėl tokios savo formos šis piliakalnis ir Moteraičio vardą gavo. Kita versija, neva kad ant šio kalno moterys susirinkdavo palydėti savo vyrus į karą. Taip pat spėjama ir kita pavadinimo kilmė – piliakalnyje buvo įrengti rūsiai, kuriuose užpuolus priešams slėpdavosi moterys ir vaikai.

Moteraitis pinte apipintas padavimais ir sakmėmis. Pasakojama apie du milžinus – Sprūdį ir Moteraitį, samčiais apsikeisdavusius, ant kalno stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią, laumes ir dar daug ką.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *