Geidžių akmuo

Geidžių akmuo milžinas, kurio velnias norėjęs užtvenkti Ventos upę

Geidžių km, ūkininko Čepligino žemėje yra didelis akmuo, apylinkės gyventojų vadinamas akmeniu milži­nu. Iš žemės išsikišęs jis apie 3 m., že­mėje apie tiek, pat, ilgio per 4 m ir pločio apie 3,5 m. Tai retokas savo dydžiu   šioje apylinkėje akmuo.

Akmuo guli netoli Ventos upės kran­to. Senųjų šios apylinkės žmonių esą girdėta pasakojant, kad kadaise vel­nias buvęs užpykęs ant didžiosios Žemaičių upės Ventos ir norėjęs užtvenkti jos vagą, Nežinia kur gavęs šį akmenį, kurį nešęs įmesti į upe. Ka­dangi tai buvę jau prieš rytą, tai benešant per Geidžių kaimą užgiedoję gaidžiai. Išgirdęs giedant gaidžius, velnias labai persigandęs, akmenį pa­metęs kaimo laukuose, o pats nudūmęs atgal.

Iš to laiko, akmuo ir pasilikęs gu­lėti Geidžiu kaimo laukuose, o Ventos upė likusi neužtvenkta.

Akmuo milžinas, kuriuo velnias norėjęs užtvenkti Ventos upę // Lietuvos aidas. – 1939, liep. 3 (Nr. 341), p. 3

Geidžių akmuo

Geidžių akmuo arba Akmuo trobelė pirtelė, Didysis, Pirtelė, Trobelė – riedulys Mažeikių rajone, Tirkšlių seniūnijoje, netoli Geidžių kaimo, 120 m į pietvakarius nuo Tikšlių-Bugenių kelio, į šiaurės vakarus nuo naujųjų Mažeikių miesto kapinių. Už 170 m į šiaurės rytus nuo akmens – iš naujo išaiškintas Geidžių kapinynas.

Akmens ilgis yra 6, plotis 3,3, o aukštis 2,2 m, kitur nurodomas 4,5 m ilgio. Didžiausia horizontali apimtis – 15,25 m. Neaišku, kiek akmuo yra įsmigęs į žemę.

Iš vakarų pusės akmuo panašus į namelį su „prieangiu” šiaurinėje dalyje. 1948 m. šį akmenį žmonės bandė suskaldyti, bet atskėlė tik šiaurinį kampą. Todėl ir dabar aiškiai matyti įvairūs plyšiai ir įtrūkinėjimai. 1964 m. jis paskelbtas geologiniu gamtos paminklu, o 1985 m. priskirtas prie respublikinės reikšmės paminklų. Apie šį akmenį daug medžiagos yra surinkęs senųjų šventviečių tyrinėtojas V. Vaitkevičius, matmenis patikslino A. Mišutis.

Padavimai ir legendos

Pasakojama, kad velnias šį akmenį nešė užtvenkti Ventos upę (buvo supykęs ant Ventos), bet, benešant per Geidžių mišką, užgiedojo gaidžiai, ir dideliu trenksmu nukritęs į dabartinę vietą. Kita legenda pasakoja, kad Joninių naktį žmogus ant pečių nešėsi puodą aukso. Tačiau žmogų pradėjo vytis velnias. Nežinodamas ką daryti, žmogus pamatė netoliese gulintį akmenį, jį pakėlė ir puodą su auksu paslėpė po juo. Tuo tarpu užgiedojo gaidys, burtai išnyko ir paliko tas auksas gulėti visam laikui po tuo akmeniu. Tikima, kad tie turtai po akmeniu paslėpti, todėl vietos žmonės sako: „Je nuori prabaguotietie, rek nueitė pri Geidiū kaima akmėns, anou pakeltė. Tik ton vėskou rek darytė veinam”.

Keleivis ėjo keliu, paklydo, buvo naktis, ir, nerasdamas kur pernakvoti, jis ilgai vaikščiojo, kol tolumoj pamatė žiburėlį. Priėjęs mato trobelę. Įėjo į vidų, rado šiltą pečių, nusiėmė batus, pasidžiovė autus ant pečiaus, atsigulė į lovą. Rytą atsikeli – žiūri, kad guli prie didelio akmens, autus ant jo pasidžiovęs. Dėl šio atsitikimo akmuo pavadintas Trobele

Dar yra pasakojama, kad aplink akmenį daužant žemę, aidi. Čia vaidenasi, bėgioja kažkoks šuo.

Dabar prie akmens atvažiuoja vestuvininkai, fotografuojasi, net gėlių padeda. O kodėl taip daroma, paaiškinti nesugeba.