Kalniškių piliakalnis

Kalniškių piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Biržės kalnu, Biržės pilimi – piliakalnis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Kalniškių kaimo (Šaukėnų seniūnija), Ventos kairiojo kranto kyšulyje. Pasiekiamas plentu 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai  nuo sankryžos Ramučiuose pavažiavus 1,3 km Kuršėnų kryptimi, kaimo šiaurinėje dalyje esančiu asfaltuotu keliu pavažiavus į kairę vakarų kryptimi 400 m, toliau į dešinę šiaurės kryptimi 100 m ir gale vėl į kairę vakarų kryptimi 50 m, yra kairėje.

Piliakalnį iš pietryčių ir šiaurės juosia Ventos slėnis ir daubos. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Aikštelė ovali, 23×19 m dydžio. Jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio, 24 m pločio pylimas, už kurio yra 40 m ilgio, 7 m pločio ir 3 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame pakraštyje yra 1,5 m aukščio, 11 m pločio pylimas, aikštelės šiaurinio krašto pylimas suardytas.

Į pietryčius nuo piliakalnio yra 6 ha ploto I tūkstantmečio antrosios pusės gyvenvietė, tyrinėta 1998 m. Joje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su gyvulių kaulais, lygia keramika, akmeninis trintuvas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Dabar žmonės tebemini tuos lai­kus ir tuos žmones, kurie ne tiek senai buvę nuteisti gyvi sudeginti ant „Biržės Kalno” netoli Šaukėnų miestelio, prie bu­vusio Ramuvos dvaro. To įvykio, dar ir dokumentas yra Šaukėnų dvare. Tai yra tikras teismo sprendimas moterį sude­ginti ant „Biržės Kalno“ už raganystę.