Girgždūtės kalnas

Alkvietė

Address

Girgždūtės kalnas

GPS

55.6916667, 22.4823056

Address

Girgždūtės kalnas

GPS

55.6916667, 22.4823056

9 km į pietryčius nuo Varnių yra Girgždutės (Girgždutes) kalnas. Jo viršūnėje iškilusi 228 m nuo jūros lygio. Tai vienas aukščiausių Žemai­čių žemės pakilimų, moreninė kalva su kelio­mis eilėmis pylimų. Girgždutė turi dvi viršū­nes. Vienoje jų yra pailgos formos 50 x 150 m aikštelė, šlaite iškasto griovio ir pylimo ap­juosta, kitoje yra supelkėjusi dauba. Manoma, kad čia galėjusi būti senosios lietuvių tikybos kulto vieta (alkvietė). Tai vienas didžiausių žemaičių piliakalnių. Archeologai mano, kad Girgždūtės kalnas IX—XVI a. galėjo būti pi­liakalnis. Prie jo būta senkapių ir, gal būt, senos gyvenvietės.

Girgždūtės kalvą žemaičiai dar mūsų lai­kais labai gerbė. Sekminių dienų čia susirink­davo daugybė žmonių, jaunimas dainuodavo šokdavo.

Alkvietėje nebuvo medžių, tačiau kita kal­vos dalis apaugusi krūmais. Pasakojama, kad alkvietės viršūnėje senovėje buvęs nedidelis ežerėlis, vėliau sudurpėjęs, užakęs. Prieš ke­liasdešimt metų dar buvusi jo akis (eketė), vėliau ir ta užaugusi; žemė toje vietoje linksi.

Apie Girgždūtę yra daug padavimų. Žmo­nės pasakoja, kad senovėje išbėgdami pilies gynėjai buvusiame ežerėlyje paskandinę aukso skry­nių, pilnų įvairių lobių. Ją dabar saugąs barzdotas senis. Jei kas pamėginąs prie tų turtų prieiti, skrynia grimstanti žemyn. Kartą ją mėginę iškelti atlaikydami šioje vietoje mi­šias, tačiau bažnyčioje buvęs pamirštas žva­kių gesintuvas, ir beiškylanti lobių skrynia vėl nugrimzdusi į gelmes.

Kažkada du vyrai iškasę dviejų sieksnių griovį ir juo daug vandens nuleidę. Tačiau naktį per sapną jie buvę įspėti daugiau nekasti, nes ežerėlis išsiveršiąs ir užliesiąs Pagirgždūtę. Rytą nuėję prie kalno radę didžiulį akmenį, kuris vėliau į žemę nugrimzdęs.

Kalnas buvęs supiltas tokiomis aplinkybė­mis. Senovėje šioje vietoje gyvenęs milžinas ir turėjęs žmoną Girgždūtę. Kai ji mirusi, milžinas ilgai verkęs ir jos gailėjęsis. Paga­liau iš Pajūralių atsinešęs pirštinę smėlio ir supylęs žmonai kapą-kalną. Kalva buvusi žmonos vardu pavadinta.

Girgždūtės papėdėje yra Pagirgždūtės kai­mas. Jame yra Alkos kalnas, kurį pagal pa­davimus, milžinas Ančiulis supylęs. Netoli jo yra kitas kalnelis, Avinkalniu vadinamas. Ma­noma, kad šioje vietoje senosios lietuvių tiky­bos laikais buvę aukojami ar alkai paruošiami avinai. Girgždūtės papėdėje teka Alkupis. Po II pasaulinio karo Girgždūtės kalnas paskelb­tas landšaftiniu-istoriniu draustiniu.

 

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Comment
Seniausius
Naujausius Daugiausiai įvertintus
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
Gintautas
Gintautas
1 month ago

GIRGŽDUTĖS PANA
Šnekėjo, kad iš Latvijos pana čia buvo, Girgždūta su savo vyru. Ir atsivežė ji pasogos žaltį. Todėl ir pavadino tą kalną Girgždutės vardu. Vis Girgždutė ir Girgždutė.
Papasakojo Antanas Gečas

ŠVEDAI GIRGŽDUTĖS KALNE
Tą kalną ir supylė švedai. Ir pavadino jį „Girgždutė“. Jie ten ir gyveno. Kol supylė, įrengė tokius
prabangius kambarius ir gyveno juose.
Pasakojo Juozas Šliogeris

Senų senovėje, kai žmonės buvo nekrikštyti, čia, ant kalno, buvo kūrenama amžina ugnis“; Balys #Buračas 1931 m. rašė: „Kalnas seniau buvęs labai žmonių gerbiamas ir dabar čia yra likęs senas paprotys Sekminių antrą dieną daryti susirinkimus.“ Dar Buračo perpasakotas padavimas: „Garsi žemaičių Girgždūtė, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje jų, kur dabar žymu tik klampi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventąją ugnį krikščionys užgesino, alkvietė
kalno žemėn prasmego, o jos vietoj stebuklingas ežerėlis atsirado. Ir apkrikštyti žemaičiai Girgždūtės lankyti nesiliovė. Vieni slapčia naktimis aukas nešė ir dievų palaimos meldė.“
#Žemaitija #Istorija #Tautosaka #SamoGetia #SamaGetia #Samogitia #SamaGotia#SamoGotia #Žemaitijos
http://www.aruodai.lt/paieska/objektas.php?OId=1581
https://www.vaikams.lt/padavimai/girgzdutes-kalnas.html
Piliakalnis susideda iš dviejų dalių – neįtvirtintoje vakarinėje dalyje spėjama buvus pagonių kulto vietą:
„Vakariniame pakilime, tarp trakų randasi kiaušinio ovalo išvaizdos mažas ežerėlis. Prieš keletą metų vietos kolūkio vadovybė neapgalvotai iškasė griovį ir 200 m aukštumoje pelkėjantį ežerėlį nusausino. Apie šio ežerėlio slaptingumą buvo sukurta įvairių padavimų. Vieni mini, kad dugne esą užburti lobiai, kiti pasakoja apie iškylančius vaiduoklius, žvengiančius arklius ir t.t.
Senovės žemaičiai ant Girgždūtės, kaip ir ant Šatrijos kalno garbino pagonių dievus, kryžiuočių antpuolių laikais čia vyko kovos.
Už 4 km į Rytus yra Spasčių kalnas – priešakinė Girgždūtės tvirtovė. Pasakojimuose minima, kad Spasčių kalnas buvęs po žeme slaptais keliais sujungtas su Girgždūte. Spasčių kalno pavadinimas rodo, kad čia priešui buvo paspendžiami spąstai.
Apie prisiartinančių priešų pavojų apylinkių gyventojams buvo pranešama liepsnų prošvaistėmis ir trimitų garsais. Padavimuose sakoma, kad Girgždūtės kalno vardas kilęs nuo žodžių „Girdžiu dūdas“. Kiti padavimai nurodo kalno vardą kilus nuo žemaičio karvedžio Girgždo, kurs žuvęs kovose su kryžiuočiais ir buvęs ant kalno palaidotas.“
Varnių kraštotyrininkas Pranas Vasiliauskas (1907-1984),

1
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x
()
x