Girgždūtės kalnas

Girgždūtė, Pagirgždūtis, Girgždūtės kalnas

Adresas

Girgždūtės kalnas. Žemėlapyje pažymėta tiksli kalno vieta.

GPS

55.6916667, 22.4823056

Adresas

Girgždūtės kalnas. Žemėlapyje pažymėta tiksli kalno vieta.

GPS

55.6916667, 22.4823056

Girgždūtė, Pagirgždūtis, Girgždūtės kalnas – piliakalnis Žemaitijos aukštumoje Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pagirgždūčio kaimo, Varnių seniūnija. Piliakalnis vienas didžiausių Žemaitijoje, jo pietrytinė dalis priskirta Kelmės rajono Kražių seniūnijai. Girgždūtė su apylinkėmis nuo 1960 m. yra landšaftinis istorinis draustinis.

Girgždūtės kalvą žemaičiai dar mūsų lai­kais labai gerbė. Sekminių dienų čia susirink­davo daugybė žmonių, jaunimas dainuodavo šokdavo.

Alkvietėje nebuvo medžių, tačiau kita kal­vos dalis apaugusi krūmais. Pasakojama, kad alkvietės viršūnėje senovėje buvęs nedidelis ežerėlis, vėliau sudurpėjęs, užakęs. Prieš ke­liasdešimt metų dar buvusi jo akis (eketė), vėliau ir ta užaugusi; žemė toje vietoje linksi.

Apie Girgždūtę yra daug padavimų. Žmo­nės pasakoja, kad senovėje išbėgdami pilies gynėjai buvusiame ežerėlyje paskandinę aukso skry­nių, pilnų įvairių lobių. Ją dabar saugąs barzdotas senis. Jei kas pamėginąs prie tų turtų prieiti, skrynia grimstanti žemyn. Kartą ją mėginę iškelti atlaikydami šioje vietoje mi­šias, tačiau bažnyčioje buvęs pamirštas žva­kių gesintuvas, ir beiškylanti lobių skrynia vėl nugrimzdusi į gelmes.

Kažkada du vyrai iškasę dviejų sieksnių griovį ir juo daug vandens nuleidę. Tačiau naktį per sapną jie buvę įspėti daugiau nekasti, nes ežerėlis išsiveršiąs ir užliesiąs Pagirgždūtę. Rytą nuėję prie kalno radę didžiulį akmenį, kuris vėliau į žemę nugrimzdęs.

Kalnas buvęs supiltas tokiomis aplinkybė­mis. Senovėje šioje vietoje gyvenęs milžinas ir turėjęs žmoną Girgždūtę. Kai ji mirusi, milžinas ilgai verkęs ir jos gailėjęsis. Paga­liau iš Pajūralių atsinešęs pirštinę smėlio ir supylęs žmonai kapą-kalną. Kalva buvusi žmonos vardu pavadinta.

Girgždūtės papėdėje yra Pagirgždūtės kai­mas. Jame yra Alkos kalnas, kurį pagal pa­davimus, milžinas Ančiulis supylęs. Netoli jo yra kitas kalnelis, Avinkalniu vadinamas. Ma­noma, kad šioje vietoje senosios lietuvių tiky­bos laikais buvę aukojami ar alkai paruošiami avinai. Girgždūtės papėdėje teka Alkupis. Po II pasaulinio karo Girgždūtės kalnas paskelb­tas landšaftiniu-istoriniu draustiniu.

Senovės žemaičiai ant Girgždutės garbino pagonių dievus, kryžiuočių antpuolių laikais čia vyko kovos. Vietos gyventojai ir po Žemaitijos krikš­to dar atlikinėdavo pagoniškas apeigas. Tam vieta buvo pasirinkta šalia ežerėlio, daugelį metų telkšojusio piliakalnio viršuje, 200 m aukštyje. Už 4 km į rytus yra Spąsčio kalnas – priešakinė Girgždutės tvirtovė.

Padavimuose minima, kad Spąsčio kalnas buvęs po žeme slaptais keliais sujungtas su Girgždutė. Jo pavadinimas rodo, jog čia priešui buvo paspendžiami spąstai. Apie artėjančius priešus apylinkių gyventojams buvo pranešama liepsnų pašvaistėmis ir trimitų garsais. Ir Girgždutės kalno vardas esąs kilęs nuo žodžių „girdžiu dūdas“. Tiesa, kiti padavi­mai nurodo kalno vardą kilus nuo žemaičio karvedžio Girgždo, žuvusio kovose su kryžiuočiais ir ant kalno palaidoto.

 

1 atsiliepimas apie „Girgždūtės kalnas

  1. Gintautas

    GIRGŽDUTĖS PANA
    Šnekėjo, kad iš Latvijos pana čia buvo, Girgždūta su savo vyru. Ir atsivežė ji pasogos žaltį. Todėl ir pavadino tą kalną Girgždutės vardu. Vis Girgždutė ir Girgždutė.
    Papasakojo Antanas Gečas

    ŠVEDAI GIRGŽDUTĖS KALNE
    Tą kalną ir supylė švedai. Ir pavadino jį „Girgždutė“. Jie ten ir gyveno. Kol supylė, įrengė tokius
    prabangius kambarius ir gyveno juose.
    Pasakojo Juozas Šliogeris

    Senų senovėje, kai žmonės buvo nekrikštyti, čia, ant kalno, buvo kūrenama amžina ugnis“; Balys #Buračas 1931 m. rašė: „Kalnas seniau buvęs labai žmonių gerbiamas ir dabar čia yra likęs senas paprotys Sekminių antrą dieną daryti susirinkimus.“ Dar Buračo perpasakotas padavimas: „Garsi žemaičių Girgždūtė, senovėje buvusi tvirta pilis ir garbinga šventvietė. Kalnas turi dvi viršūnes. Vienoje jų, kur dabar žymu tik klampi bala, sako, buvusi pagonių alka. Vieta esanti užkeikta. Kai šventąją ugnį krikščionys užgesino, alkvietė
    kalno žemėn prasmego, o jos vietoj stebuklingas ežerėlis atsirado. Ir apkrikštyti žemaičiai Girgždūtės lankyti nesiliovė. Vieni slapčia naktimis aukas nešė ir dievų palaimos meldė.“
    #Žemaitija #Istorija #Tautosaka #SamoGetia #SamaGetia #Samogitia #SamaGotia#SamoGotia #Žemaitijos
    http://www.aruodai.lt/paieska/objektas.php?OId=1581
    https://www.vaikams.lt/padavimai/girgzdutes-kalnas.html
    Piliakalnis susideda iš dviejų dalių – neįtvirtintoje vakarinėje dalyje spėjama buvus pagonių kulto vietą:
    „Vakariniame pakilime, tarp trakų randasi kiaušinio ovalo išvaizdos mažas ežerėlis. Prieš keletą metų vietos kolūkio vadovybė neapgalvotai iškasė griovį ir 200 m aukštumoje pelkėjantį ežerėlį nusausino. Apie šio ežerėlio slaptingumą buvo sukurta įvairių padavimų. Vieni mini, kad dugne esą užburti lobiai, kiti pasakoja apie iškylančius vaiduoklius, žvengiančius arklius ir t.t.
    Senovės žemaičiai ant Girgždūtės, kaip ir ant Šatrijos kalno garbino pagonių dievus, kryžiuočių antpuolių laikais čia vyko kovos.
    Už 4 km į Rytus yra Spasčių kalnas – priešakinė Girgždūtės tvirtovė. Pasakojimuose minima, kad Spasčių kalnas buvęs po žeme slaptais keliais sujungtas su Girgždūte. Spasčių kalno pavadinimas rodo, kad čia priešui buvo paspendžiami spąstai.
    Apie prisiartinančių priešų pavojų apylinkių gyventojams buvo pranešama liepsnų prošvaistėmis ir trimitų garsais. Padavimuose sakoma, kad Girgždūtės kalno vardas kilęs nuo žodžių „Girdžiu dūdas“. Kiti padavimai nurodo kalno vardą kilus nuo žemaičio karvedžio Girgždo, kurs žuvęs kovose su kryžiuočiais ir buvęs ant kalno palaidotas.“
    Varnių kraštotyrininkas Pranas Vasiliauskas (1907-1984),

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.