Gegrėnų piliakalniai

Prie Gegrėnų yra archeologijos paminklų: senkapiai, senovės gyvenvietė, du Gegrėnų piliakalniai, kuriuose stovėjo 1253 m. balandžio 5 d. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo Heinricho rašte dėl pietinių kuršių žemių dalybų minima kuršių pilis Gegrė.

Abu piliakalniai stovi abipus bevardžio upelio, sudarantys vieną archeologijos paminklų kompleksą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gegrėnų kaimo, Žemaičių Kalvarijos seniūnija. Pirmasis piliakalnis pasiekiamas Gegrėnuose pasukus link Dargaičių, pavažiavus 180 m, paėjus į dešinę pietvakarių, į mišką 150 m, yra kitapus Varduvos upelio. Antrasis piliakalnis pasiekiamas tuo pačiu keliu pavažiavus 200 m ir paėjus į dešinę pietvakarių kryptimi, į mišką 250 m arba nuo pirmojo piliakalnio pasukus į pietus, kitapus upelio.

I piliakalnis

Varduvos kairiajame krante esančioje aukštumoje įrengtas mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis. Jo aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48 x 27 m dydžio. Jos vakarinėje pusėje supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys, už jo supiltas antras 0,4 m aukščio nuo griovio, 5 m pločio pylimas 0,8 m aukščio išoriniu šlaitu. Šiauriniame šlaite jis virsta 3,5 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo­-statūs pietuose, 8­-10 m aukščio.

Piliakalnis labai apardytas arimų, apaugęs lapuočiais medžiais, kurie dalinai iškirsti, želia atžalos. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.

Pasakojama, kad piliakalnio šiauriniame pakraštyje yra pakastas akmuo, ant kurio senovės lietuviai aukas degindavę. Kiti padavimai kalba apie pakastus lobius. Vienas medžiotojas kalno viršūnėje matęs didelę atvirą skrynią, prikrauta pinigų, o šalia jos sėdėjusi jauna mergina palaidais plaukais. Baudžiavos laikais, eidami į dvarą, baudžiauninkai sutikdavę avių būrį, Kai jas mėgindavo namo nusivaryti, jos nubėgdavusios ant piliakalnio ir išnykdavusios.

II piliakalnis

Antrasis piliakalnis yra į pietus nuo pirmojo, bevardžio upelio dešiniajame krante esančioje didelėje aukštumoje. Jis greičiausia buvo įrengtas jau II tūkstantmečio pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 110 m ilgio, 100 m pločio. Aikštelės pietiniame pakraštyje supiltas 40 m ilgio, 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys. Rytiniame griovio krašte 17 m ilgyje šis griovys skyla į du griovius: atitinkamai 2 m pločio ir 0,2 m gylio bei 4 m pločio ir 0,2 m gylio. Tarp jų – 0,2 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Į pietus nuo griovio yra 20 m pločio trapecinis aukštumos kampas 6 m aukščio šlaitu. Šiauriniame ir vakariniame aikštelės kraštuose supiltas 0,2 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Šiaurės vakarinėje šlaito viršutinėje dalyje, 4 m žemiau aikštelės yra 14 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10­-15 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs mišriu mišku, kuris rytiniame šlaite iškirstas, ataugę atžalos.

Pagal padavimus jo viduje esąs urvas, uždarytas geležinėmis durimis, kurių niekas negalįs atidaryti, nes neturįs rakto, o raktas esąs vienos žuvies viduriuose. Norint ją surasti, reikia 12 val. naktį ateiti maudytis į čia pat tekanti upelį. Besimaudant atplauksianti žuvis, kurią reikia sugauti ir perpus perplėšti: jos žiomenyse ir būsiąs durų raktas. Kai juo durys būsiančios atrakintos, būsią rasta daugybe aukso, sidabro ir kitų brangenybių. Kiti padavimai sako, kad raktas paslėptas ne žuvyje, bet po tvirčiausia egle, augančia kalne: reikią tik eglę išrauti – po ja būsiąs raktas. Dar kiti padavimai sako, kad duris galima atidaryti tokiu būdu: reikia surinkti 50 vyrų be nuodėmės, atsivesti kunigą, kuris turįs čia atlaikyti mišias: kai būsiąs užgiedotas „Angelas apreiškė”, reiėsią tik kryžiumi suduoti į duris tris kartus ir jos pačios atsidarysiančios.

Pietvakarinėje piliakalnio papėdėje, Varduvos kairiajame krante, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų. 150 m į šiaurės vakarus nuo pirmojo piliakalnio yra II tūkstantmečio pradžios kapinynas. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.