Papilės I piliakalnis

Papilės I piliakalnis, Pilies kalnas

Adresas

Papilės I piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

56.1496944, 22.7843333

Adresas

Papilės I piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

56.1496944, 22.7843333

Papilės I piliakalnis su gyvenviete − piliakalnis ir senovės gyvenvietė Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje, Ventos kairiajame krante, Papilės gyvenvietėje, 0,25 km į pietvakarius nuo kelio Kuršėnai-Mažeikiai ir 0,15 km ta pačia kryptimi nuo Papilės šv. Juozapo bažnyčios, 0,1 km į vakarus nuo Papilės kapinyno, į vakarus nuo kelio Papilė-Balsiai tilto per Ventą ir aplinkkelių į Papilę, Balsius ir Biliūniškius kryžkelės, Ventos regioniniame parke.

Piliakalnis įrengtas Ventos kairiajame krante, aukštumoje, santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė beveik keturkampė, pailga šiaurės-pietų kryptimi, 55×25 m dydžio. Pietiniame aikštelės krašte supiltas 5,5 m aukščio, 20 m pločio, 28 m ilgio pylimas, kurio 9,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 24 m pločio, 2,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, rytuose nuo Ventos − 20 m, vakaruose nuo upelio − iki 15 m aukščio. Aikštelėje ir griovyje yra dar XIX a. įrengtos kapinės, kurių kapai sunaikino čia buvusį kultūrinį sluoksnį, apardė ir pylimą. Piliakalnis apaugęs lapuočiais.

Piliakalnyje įrengtose kapinėse 1864 m. buvo palaidotas Lietuvos istorikas ir rašytojas Simonas Daukantas.

Istorija

Piliakalnyje yra stovėjusi Papilės pilis, kurios apylinkes kryžiuočiai puolė 1339 ir 1359 m. Manoma, kad piliakalnis tarnavo nuo mūsų eros I tūkstantmečio antrosios pusės iki XIV amžiaus.

Į šiaurę ir vakarus yra buvusi papilio gyvenvietė, 1986, 1998 ir 2000 m tyrinėta archeologų.

2012 m. Papilėje įrengtas Jurakalnio geologinis pažintinis takas, kuris eina per šį piliakalnį.

Padavimai ir legendos

Papilės I piliakalnis (Pilies kalnas) yra kairiajame Ventos upės krante. Pilies kalnas susideda iš dviejų dalių. Viena dalis yra gerokai aukštesnė ir atrodo, lyg būtų buvęs bokštas.

Seni žmonės pasakoja, kad piliakalnio vietoje anksčiau buvusi bažnyčia. Švedų – lietuvių karų metu švedai pamatė, kad bažnyčią galima paversti geru apsigynimo punktu. Jie iš bažnyčios lauko pusės pradėję pilti žemę ir visai užpylę pastatą. Sakoma, kad žemes sėmė su kepurėmis. Gerai matoma aukštesnė piliakalnio dalis esąs užpiltas bažnyčios bokštas. Užpylę bažnyčią švedai joje gyveno. Ši savotiška pilis jiems buvo geras apsigynimo prieš lietuvius punktas. Tačiau neilgai priešams teko joje būti. Paniekinta bažnyčia švedams suteikė daugybę nesėkmių ir jie turėję pilį apleisti.

Vėliau, po švedų pasitraukimo, bažnyčios niekas nebeatkasė. Toje vietoje kunigai įrengė kapines. Kai kapinėse prilaidojo pilną pirmą eilę žmonių, buvo viršun pripilta žemių ir laidojama antra eilė žmonių. Dabar kalbama, kad jau laidojama trečia eilė… Pasak padavimo, piliakalny yra trejos kapinės.

Kiek šiame padavime yra tiesos, sunku pasakyti, tačiau žiūrint į piliakalnį iš šono aiškiai matome, kad jis yra bažnyčios pavidalo.

Dešiniajame Ventos krante yra labai apardytas Papilės II piliakalnis, vadinamas Pašalpos kalnu. Pasakojama, kad jį žmonės nukasę lobių ieškodami. Ant kalno sėdėdavę ubagai ir prašydavę, kad juos sušelptų.

Nuo piliakalnių supylimo ir čia buvusios pilies miestelis gavo Papilės vardą.

0 0 balsai
Įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Comments
Žiūrėti visus komentarus
View all comments
0
Norėtųsi jūsų minčių, pakomentuokite.x