Jurgaičių piliakalnis

Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių kalnu – katalikų piligrimystės vieta Lietuvoje, Meškuičių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių ir 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių, Kulpės kairiajame krante. Katalikiškos piligrimystės vieta Šiaulių vyskupijoje.

Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu).

Piliakalnis (Pilies Kalnas, Kryžių Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje Kulpės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota R-V kryptimi, 17 m ilgio, 25 m pločio. Jos R gale supiltas 13 m ilgio, 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į papėdėje esantį 10 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas 19 m pločio, 2 m aukščio iš išorės pylimas. Aikštelės V gale supiltas 17 m ilgio, 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6-8 m aukščio.

Piliakalnis apardytas nuo XIX a. vidurio jame statant ir tarybiniu laikotarpiu 1961, 1975 m. griaunant kryžius, kurių čia dabar yra daugiau kaip 200 tūkst. Ant R pylimo stovėjo koplyčia. Visas piliakalnio paviršius užstatytas kryžiais, išilgai per jį eina takas. Piliakalnis žinomas ir Domanto vardu.

R, V ir Š papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990, 1991 ir 1993 m.). Joje aptiktas iki 1 m storio XIII–XIV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, sidabrine sege, geležiniais peiliais, kirstukais, strėlės antgaliu, stikliniu karoliu, akmeniniu galąstuvu, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, molio tinku. 200 m į PR yra IX–XII a. senkapis.

1999 m. piliakalnio R šlaite B. Salatkienė ištyrė 30 m² dydžio plotą, aptiko iki 10 cm storio kultūrinį sluoksnį be radinių.

Mūsų dienomis piliakalnis vadinamas katalikiškos Lietuvos simboliu – garsiuoju Kryžių kalnu, Maldų Maldavimų kalnu. Sako, kalną per tris dienas ir tris naktis supylę senovės lietuvių kariai po įnirtingo mūšio ant savo kritusių draugų kūnų. Iki krikščionybės laikų čia vaidilutės aukurą sau­gojusios. Manoma, kad jis buvo apgyventas 1 tūkstantmečio viduryje. XI-XIV a. ant jo stovėjo medinė pilis, tačiau per Livonijos kariuomenės antpuolį 1348 m. pilis buvo sudeginta ir daugiau nebeatstatyta. XIX a. pradėjo formuotis kalno lankymo ir kryžių statymo tradicijos. Yra užrašytas pasakojimas, kad 1831 m. kalnas jau buvo kryžiais nužymėtas. Tarp jų ir didingas krucifiksas – po­piežiaus Jono Pauliaus II dovana Lietuvai. Kryžių kalne jis lankėsi ir aukojo šventąsias mišias 1993 m. rugsėjo 7 d.

Legenda byloja, kad pirmąjį kryžių pastatęs nelaimingas tėvas, kuris budėdamas prie merdinčios mylimos dukters lovos susapnavęs šviesiai apsirengusią moterį. Ji liepusi padaryti kryžių ir nunešti ant kalno, kur prie Meškuičių kaimo. Sunkų kryžių tėvas nešęs net 13 valandų, bet grįžtantį jį pasitikusi pasveikusi duktė. Po to žmonės ėmę kalne kryžius statyti.

Kitas padavimas sako, kad kalno vietoje buvusi bažnyčia, kurią per galingą audrą drauge su žmonėmis palaidojęs smėlis. Ankstų Velykų rytą gali pamatyti aplink kalną procesiją einant. O dar kalno įdubime skylė buvusi, į kurią metęs akmenį išgirsdavai ataidint, lyg jis giliai ant bažnyčios grindų būtų nukritęs…

Žmonės laiko jį stebuklingu, todėl, darydami įvairius apžadus, stato po kryžių < . . . > . Seniau ant kalno buvusi pilis, kurioje buvus ir bažnyčia. Bet štai, vieną Velykų rytą, turbūt, dėl gyventojų
nuodėmių, pilis, bažnyčia, kiti trobesiai, drauge ir gyventojai, skambant tos bažnyčios varpams, likę nugramzdinti. <…> ši vieta yra laikoma šventa, stebuklinga. Žmonės tą kalną labai gerbia ir eina tenai melstis. Kasmet susirenka ten tūkstantinės žmonių minios pasimelsti (BIIP, p. 51. Kursyvas-cituojant).