Zarasaitis

Zarasaitis – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, Zarasų miesto pietrytinėje dalyje. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 1,9 km, plotis iki 0,6 km. Ežero kranto linija vingiuota, jos ilgis 6,9 km. Krantai aukšti, apaugę pušynu. Iš rytų prieina Magučių miškas. Vakaruose protaka (Nikajumi) susijungia su Zarasu, rytuose – su Baltu, kuris yra laikomas Zarasaičio ežero dalimi. Šiaurėje išteka Laukesa (į Griežto ežerą, Dauguvos baseinas). Ežeras yra patvenktas. Pietrytinėje pakrantėje įsikūręs Magučių kaimas. Vakarine pakrante eina kelias A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis  ir į jį įsijungiantis kelias 102  Vilnius–Švenčionys–Zarasai .

Pušyno apsuptyje esančiame Zarasaičio ežero paplūdimyje sutvarkyta aplinka ir vandens pramogoms pritaikyta infrastruktūra. Ežere įrengtas baseinas po atviru dangumi su plaukimo takeliais, aikštelė su vartais – vandensvydžio žaidimui. Čia galima išmėginti vandens pagalvę, išsinuomoti baidarę ar valtį, smėlėtame paplūdimyje pažaisti tinklinį, stalo futbolą ar tiesiog mėgautis saulės voniomis.  Visą paplūdimio pramogų zoną vainikuoja atrakcija drąsuoliams – vienintelis Lietuvoje šuolių į vandenį 10 m aukščio tramplinas. Tai tikras iššūkis aštrių pojūčių mėgėjams ir išskirtinė pramoga stebėtojams.

Nors pirmą kartą ryžtis šuoliui iš tokio aukščio dažniausiai būna nelengva, bet įveikus baimę užlieja adrenalino banga. Tai gali patvirtinti visi išbandę šį, jau aštuonias dešimtis metų veikiantį šuolio į vandenį tramplyną. Papramogauti ir pasimėgauti saule čia susirenka turistai, keliaujantys po Zarasų kraštą automobiliais ar dviračiais bei keliautojai baidarėmis.

Atnaujintas Zarasaičio ežero paplūdimys populiarus ir tarp miesto gyventojų, todėl čia beveik visada sutiksi daug jaunimo, šeimų su vaikais bei senjorų.

Patogus privažiavimas prie paplūdimio, sutvarkyta infrastruktūra, vandens pramogų gausa, akiai miela aplinka saulėtomis vasaros dienomis čia pritraukia daug žmonių, norinčių gerai praleisti laiką arba patirti šiek tiek adrenalino suteikiančių įspūdžių.

Apie Zarasaitį legendos porina, kad toje vietoje, kur dabar ritasi jo vandenys, kitados buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Bet kartą per sumą bažnyčia su daugybe joje buvusių žmonių prasmego, o kalno vietoje atsirado ežeras. Iš karto po šio atsitikimo, kol dar matė­si bokšto viršūnė ir kryžius, kasdien dvyliktą valandą vis skambėdavo varpai: šiokiomis dienomis tyliai, o šventadieniais – garsiai. Bet bokštui nuskendus, varpai visam laikui nutilo.