Leipalingio piliakalnis

Leipalingis — viena didžiausiu Dzūkijos kryžkelių. Čia keliai šakojasi penkiomis kryptimis. Miestelis įsikūręs 9 km į šiaurę nuo Druskininkų. Jis minimas nuo 1500 m. Pietiniame miestelio pakraštyje rymo vienišas Leipalingio piliakalnis, dar vadinamas Černiauskų piliakalniu.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų pietryčių kryptimi, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu. Yra kultūrinis sluoksnis kraštuose. Piliakalnis labai apardytas arimų, taip pat dėl neteisėto žvyro vežimo iš piliakalnio.

Į rytus nuo piliakalnio 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje randama žiestos, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, gyvulių kaulų, šlako, molio tinko, rastas molinis cilindrinis verpstukas.

Apie jį yra tokia legenda.

Ant piliakalnio buvusi pilis ar rūmai. Juose gyveno karalienė (ar ra­gana) Juodoji Vokė. Ji turėjo sūnų, kurį labai mylėjo, bet jis iškrito pro langą ir nuskendo Baltojo Bilso ežere (tada šis ežeras siekė piliakalnį ir išvis seniau aplinkui telkšojo didžiulės klampios pelkės, todėl į pilį buvo galima patekti tik kūlgrinda). Kai sūnus nuskendo, motina labai jo gailėjo. Pasileido eiti prie gražiojo Avirio ežero, esančio už poros kilometrų. Verkdama tiek ašarų priliejo, kad iš jų susidarė upelis, kuris dabar pietų pusėje įteka į Avirį. Tas upelis, tiesa, bevardis. Ir dabar ties upeliu dažnai stovi juoda ponia juodais drabužiais, su juodu skėčiu, skrybėlaite, bateliais. Stovi ir mojuoja ranka. Kai prie jos priartėji, ji palenda po tilteliu ir dingsta. Tai Juodoji Vokė vaidenasi.