Aniškio piliakalnis

Aniškio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Alytaus rajone, Alytaus seniūnijoje, netoli Aniškio ir Arminų I kaimų. Piliakalnis yra netoli Gudelių ežero, bevardžio upelio kairiajame krante. Pasiekiamas keliu Luksnėnai–Ūdrija prieš Gudelių ežerą pasukus į pitvakarius kairėn keliu link Vardos ir už 450 m paėjus į mišką 400 m į pietryčių kryptimi, yra miško 36 kvartalo šiaurės vakarų dalyje, kitapus upelio, 20 m į šiaurę nuo miško palaukės. Piliakalnis minimas ir Arminų vardu.

Piliakalnio aikštelė buvo pailga šiaurės – pietų kryptimi, didžioji jos dalis nuplauta upelio. Piliakalnio šlaitai į upelį apardyti, statūs, 15 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais. Išlikusi dalis – 3,5 m ilgio, 13 m pločio. Aikštelės pietinėje pusėje iš molio supiltas 20 m ilgio, 6 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m gylio, 7 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne griovį, už kurio supiltas antras 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Pašlaitėje prie upelio rastos suskilusios trinamosios girnos. Apaugęs lapuočiais medžiais.

Į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra 1,5 ha papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos su įrėžtais lygiagrečiais grioveliais, cilindrinis verpstukas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Atidesnis žvalgymas rodo, kad Aniškio piliakalnis yra tik dalis (apsauginis pylimas) buvusio piliakalnio. Buvusi už pylimo aikštelė išplauta upelio ir nugriuvusi.

Spėjama, kad Aniškio piliakalnis buvo supiltas kulto reikalams. Bet aptinkami senovės geležiniai ginklai leidžia spėti jį tarnavus gynybos reikalams.

Aniškio piliakalnio gilų senumą rodo ir išlikę padavimai. Žmonės pasakodavę, kad viršum Aniškio piliakalnio buvusi pastatyta bažnyčia, kuri įsmegusi į žemę. Tos bažnyčios varpų skambėjimą dar ilgai būdavo galima girdėti Pluvijos, Gudelių ir kituose aplinkiniuose ežeruose.