Piliūnų piliakalnis

Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurrytiniame pakraštyje, netoli Pilviškių, 12 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, Šešupės ir Raūsvės santakoje dunkso Piliūnų piliakalnis.

Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Aikštelė trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 11 m ilgio, 14 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 2 m aukščio, 22 m pločio pylimas 2,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 4 m aukščio.

Piliakalnio rytinė, pietinė ir šiaurinė pusės nuplautos Rausvės. Piliakalnis dirvonuoja, šlaitai apaugę praretintais juodalksniais.

Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Apie jo atsiradimą yra tokia legenda. Kai Napoleonas su savo kariuo­mene ėjo per Lietuvą, Piliūnuose buvo labai šlapia. O ten kaip tik buvo daug jo kariuomenės. Kariai užsimanė toje vietoje pavalgyti ir pailsėti, bet niekur nerado sausos vietos. Tada greit visi šoko ir kas su rankomis, kas su kepurėmis ėmė nešti velėnas ir žemes. Taip kariuomenė ir supylė kalnelį, ant kurio galėjo susėsti ir pavalgyti.