Pavištyčio I piliakalnis

Netoli nuo sienos su Lenkija 282 m virs jūros lygio iškilęs Pavištyčio I Piliakalnis – aukščiausias Suvalkijoje. Labai statūs 30 m aukščio vakariniai ir pietiniai jo šlaitai. Viršūnėje ir šlaituose yra apgriuvusių apkasų. Pasiekiamas iš kelio 5114 Žirgėnai–Pavištytis–Kregždžiai  Pavištytyje pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 850 m, tarp sodybų pasukus į dešinę vakarų kryptimi, už 230 m yra kairėje į pietus nuo kelio.

Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 30 m ilgio, 34 m pločio šiaurės rytų dalyje, 2 m aukštesne pietų – pietvakarių dalimi. Joje rasta grublėtos keramikos. Šiaurės rytų aikštelės krašte supiltas 0,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 11 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Šiaurės rytų šlaito aukštis 1,5 m, kitų – iki 30 m.

Piliakalnis labai suardytas arimų, apkasų, vėliau užsodintas pušimis (dabar beveik iškirstos, likę tik kelios). Aikštelę beveik per vidurį kerta apkasas, einantis šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.

Šiaurės rytų papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta perdegusių akmenų, molio tinko.

Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi bažnyčia ir Velykų rytą ten girdėti skambinant varpais. Toje vietoje, kur dabar dunkso aukštas Piliakalnio piliakalnis, kitados buvo didelis dvaras. Dvarą juosė aukšta tvora, prie jo žaliavo puikus parkas. Dvaras priklausė žiauriam ponui Kakeraičiui. Už mažiausią nusikaltimą jis baudžiauninkus bausdavo, žudydavo ir didelius, ir mažus. Ponas turėjo tris dukteris. Visų gra­žiausia buvo jauniausioji duktė, vardu Pilė. Visi stebėjosi išvydę jos nepaprastą grožį. Ir pamilo gražuolę Pilę vienas jaunas, gražus to pono baudžiauninkas. Pilė taip pat pamilo Mindaugą. Pas Pilę lankydavosi daug jaunikaičių, bet nė vienas jos širdies netraukė. Tėvas, sužinojęs, kad Pilė pamilo prasčioką, labai supyko ir nutarė jam atkeršyti. Jis liepė budeliams mirtinai užplakti Mindaugą. Ponas nurodė baudžiauninką taip palaidoti, kad nė žymės neliktų. Sužinojusi tai, Pilė verkė, rankas grąžė, o naktį išėjo jo kapo ieškoti. Atradusi sumanė mylimajam amžiną kapą supilti. Dieną savo kambaryje verkė, o naktį su prijuoste žemę nešė ir kapą pylė. Žmonės pradėjo kalbėti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pilė supylė aukštą kalną ir netrukus mirė. Nuo to laiko kalną ėmė vadinti Pilės kalnu, arba Piliakalniu.