Misiūnų piliakalnis

Misiūnų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Misiūnų Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai Misiūnuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi link Nemuno, pavažiavus 700 m, už trečios sodybos dešinėje pasukus į dešinę rytų, paėjus į rytus per laukus 1,2 km – yra 250 m į rytus nuo griovos lauko krašte, kitapus griovos einant kairiau.

Piliakalnis įrengtas ilgos siauros kalvos pietrytiniame gale, Nykutės kairiajame krante. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 20×10 m dydžio. Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Vakarinėje aikštelės pusėje iškasta didelė duobė. Apaugęs mišriu mišku.

1965 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 2001 m. Povilas Tebelškis aikštelėje ištyrė 20 m² dydžio plotą, kultūrinio sluoksnio nerado. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Apie šį piliakalnį 1923 m. yra rašęs lietuvių tautos patriarchas daktaras Jonas Basanavičius. Misiūnuose pas Lietuvos valstybės pirmininką Stasį Šilingą pirmosios Nepriklausomybės metais viešėdavo daug garbių svečių, tarp jų rašytojai Vincas Krėvė, Ignas Šeinius, Balys Sruoga ir kiti. Jie nueidavo pasigėrėti Misiūnų piliakalniu. Vincas Krėvė ant piliakalnio nusivesdavo 9 Šilingų šeimos dukras ir primindavo joms apie garbingą mūsų tautos praeitį, pasakodavo senovės padavimus.