Šereitlaukio II piliakalnis

Šereitlaukio II piliakalnis, Šereiklaukio piliakalnis, Milžinkapis

Adresas

Šereitlaukio II piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta

GPS

55.0523059, 22.1147602

Adresas

Šereitlaukio II piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta

GPS

55.0523059, 22.1147602

Šereitlaukio II piliakalnis

Šereitlaukio II piliakalnis (dar vadinamas Milžinkapiu) – piliakalnis Pagėgių savivaldybės teritorijoje, netoli Šereitlaukio kaimo, 1,1 km į šiaurę nuo Šereitlaukio pirmojo piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 300 m, yra 100 m į dešinę šiaurės vakaruose.

Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40×34 m ploto, 1 m aukščio iškiliu viduriu. Piliakalnis dirvonuoja, pakraštys apsodintas klevais.

Šis piliakalnis pagrindinis didingos praeities liudininkas, menantis skalvių kovas su kryžiuočiais. Istorikai ilgai ieškojo tos vietos, kur prie  Jūros ir Nemuno upių santakos galėjo stovėti legendinio skalvių vado Šereikos pilis. Ta vieta nustatyta tik 1988m.

Istorija

Piliakalnis žvalgytas 1963 m., datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. Anksčiau manyta, kad tai ne piliakalnis, o buvusi dvarininkų pasilinksminimų vieta.

Šis piliakalnis vietinių gyventojų vadinamas Milžinkapiu. 2001- 2002 m. atliekant archeologinius tyrimus rasta I tūkst. vidurio – XIII a. gyvenvietei būdingi elementai ir radiniai – ūkinės duobės, stulpavietės, grublėtos ir žiestos keramikos (puoštos bangelių ornamentu), gyvulių kaulų. Archeologas Valdemaras Šimėnas mano, kad rasti radiniai byloja, jog čia galėtų būti kapinynas, kuriame laidota V-VIII a. Siekiant išsiaiškinti, kas tai, piliakalnis ar Milžinkapis, būtini tolimesni archeologiniai tyrimai. Piliakalnis apipintas legendomis. Šiuo metu piliakalnis dirvonuoja, o jo pakraštys apsodintas klevais.

Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio 2005 m. vykdyti archeologiniai tyrimai. Jų metu aptikta senovės gyvenvietė, kurioje gyventa iki VII a. ir kapinynas, datuojamas V-VII a. Archeologiniai radiniai byloja apie tai, kad iki kryžiuočių žygių šios vietos buvo tankiai apgyvendintos.

2008 m. vykdyti archeologiniai tyrinėjimai papildė žinomus duomenis apie Šereiklaukio piliakalnio aplinkoje gyvenusius skalvius ir sudarė galimybę padaryti naujus, retus ar iki šiol Lietuvos archeologijoje nežinomus atradimus.

Nustatytas išimtimi laikomas faktas tos pačios etninės grupės gyventojų (skalvių) apsigyvenimas ant prieš 500 metų buvusio kapinyno. Retu laikytinas atrastas „moters juvelyrės“ kapas.

Naujiems atradimams priskiriamas skalvių žemėje aptiktas degintinis kario, palaidoto kartu su žirgu, kapas.

Šių duomenų visuma rodo ypatingą Šereiklaukio piliakalnio, senovės gyvenvietės ir kapinyno reikšmę Lietuvės paveldui ir įpareigoja užtikrinti šio paminklo apsaugą.

Legendos ir padavimai

XX a/ pradžioje užrašyti padavimai byloja, kad „kai dar šventa ugnis ruseno Dievų garbei, garbingo kunigaikščio Šereikio pilis Šereiklaukio miško piliakalnyje saugojo kraštą…”

Šereitlaukio II piliakalnis
Šereitlaukio II piliakalnis 2023 04 29 © Donatas Greičiūnas

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *