Eketės piliakalnis

Eketės arba Ekytų piliakalnis, Kalotės piliakalnis

Adresas

Eketės piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.792, 21.18

Adresas

Eketės piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.792, 21.18

Eketės piliakalnis ir gyvenvietė, arba Kalotės piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į rytus nuo Kalotės kaimo, Eketės upės dešiniajame krante, prie jos santakos su Dangės – Akmenos upe. Pasiekiamas iš plento  A13  Klaipėda–Liepoja , prieš keliui leidžiantis į Dangę pasukus į dešinę link Mazūriškių, šiaurės rytų kryptimi link Pipirų pavažiavus 3,5 km – yra dešinėje, krūmuose, pervažiavus Eketės upelį. Galima pasiekti ir kiek anksčiau pasukus į dešinę, pakilus į aukštumą ir po to pasukus į kairę per tvenkinio užtvankos pylimą – yra už jo, tvenkinio šiauriniame krante.

Piliakalnis įrengtas aukštame dešiniajame Eketės krante, netoli santakos su Dange­ – Akmena. Piliakalnį iš rytų, pietų ir vakarų juosia Eketės slėnis, iš šiaurės – pylimas ir dab. užslinkęs griovys. Šlaitai į upę statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 110 x 105 m dydžio, jos šiauriniame pakraštyje supiltas puslankio formos 130 m ilgio ir 8–9 m aukščio pylimas. Jo išorinis 9 m aukščio šlaitas leidžiasi į 3,5 m pločio, 1,2 m gylio griovį, už kurio supiltas 0,8 m aukščio, 2 m pločio antras pylimas. Už jo iškastas antras 2,5 m pločio, 1,3 m gylio griovys ir supiltas trečias 1,5 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Už pastarojo yra iškastas 2,5 m pločio, 1,2 m gylio trečias griovys ir supiltas ketvirtas 0,8 m aukščio, 1,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 2 m pločio, 1,1 m gylio ketvirtas griovys, už jo rastos daugiau nei 0,5 m aukščio penkto pylimo liekanos.

Piliakalnio rytiniai ir pietiniai šlaitai XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje įrengus tvenkinį pradėjo griūti. 1994 m. ir 1996–1997 m. piliakalnis buvo tvarkomas: stabilizuoti griūvantys šlaitai, sutvarkyti želdiniai. Apaugęs nukirstų krūmų atžalomis, išorinis pylimo šlaitas ­– lapuočiais medžiais.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio 6 ha plote už pylimo, papėdėje, yra senovės gyvenvietė, kurią supo 4 3–4 m pločio ir 1 m gylio grioviai ir 3 nedideli pylimai, išliko jų liekanų.

Istorija

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1972 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, vadovas Algimantas Merkevičius. Ištirtas 180 m² piliakalnio aikštelės ir 74 m² senovės gyvenvietės plotas. Kultūriniame 0,3-1,4 m storio sluoksnyje rasta 4–5 m pločio ir 8 m ilgio stulpinės konstrukcijos pastato liekanų, amatininkų įrankių, Romos monetų, gintaro, stiklo papuošalų, geležinių dirbinių (peilis, dalgio ir žąslo dalys), lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos. Pylimo išorėje padarytas pjūvis, aptikti aukščiau minėti 3 pylimai ir 4 tarp jų buvę grioviai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

1996 m. Eketės piliakalnio papėdės gyvenvietėje padarius gręžinius, buvo nustatyta, kad vientisas, tiesa, kai kur arimo stipriai apardytas, kultūrinis sluoksnis su gausiais molio tinko gabaliukais yra išplitęs 480×140 m teritorijoje į šiaurę ir šiaurės rytus nuo piliakalnio, iš viso daugiau kaip 6 ha plote. Gana tankiai, kas 30–50 m, daryti gręžiniai leidžia teigti, kad centrinė gyvenvietės dalis buvo priešais kelią į piliakalnį iš šiaurės rytų pusės, kur aptiktas 30–70 cm storio savo intensyvumu iš aplinkos išsiskiriantis kultūrinis sluoksnis.

Piliakalnis siejamas su 1252 m. Kuršo žemių dalybų akte ir 1285 m. istoriniuose šaltiniuose minima Eketės (Akute, Acheté) vietove, datuojamas II a.-XIII a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Rytinėje piliakalnio pašlaitėje buvęs Eketės dvaro malūno tvenkinys, pietų – pietvakarių papėdėje už Eketės iš pietvakarių pusės buvo dvaro pastatai. Dvaras Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintas.

Padavimai ir legendos

Ekytų pilkalnis Klaipėdos paviete stūkso ant upės Danės bei upelio Ekyčio aukštų krantų kampo, dešimt metrų aukštyn pasiekdamas, o upių krantas turi dvidešimt metrų aukščio. Pilkalnis yra šimto dvidešimt metrų ilgio. Su abiem galais prie Ekytės medžiais apaugusio kranto prisirietęs, jis yra visas su žolele tankiai lyg su aksomu užklotas, tik vakarų gale trijose vietose plikas. Jį turėję lietuvininkai švedams atsigynimui prieš rusus bei prūsus supilt. Taip jau sakoma, jog švedai patys žemes, iš Malūnežerio, per kurį Ekytis į Danę sravena, į savo kepures ir sterbles pasiėmę, užstrūnijo ir supylė. Minėtame kampe vieno metro storumo milžiniška vinkšna, kalbėt galėdama, nuostabius atsitikimus apie tą milžiną praneštų. Gindulis, rūbsiuvys, netoli to kalno užaugęs ir pasenęs, apie jį man sekančiai pateikė.

Vaiku būdamas, lankiau Paupelių mokyklą. Mokytojas atsivesdavo mus ant to kalno, čia, daug rodydamas, mums pasakodavo. Tąkart trys kaminai buvo, kur dar šiandien tos trys plikosios vietos matomos, kurių kiekviena dabar su plokščiu akmeniu uždengta yra. Mokytojas sakė, jog ten skylėse po visu kalnu švedų parakas yra. Kalno pietų pusėj, netoli nuo abiejų galų, tąsyk buvo matyt po vienas, plytoms mūrytas, jau veik iki viršaus užgriuvusias duris. Dabar nieko nežymu: vislab lygiai užslinkus ir su žole apaugus. Senam laike bandė kumetis Šturmas pro vienas duris įlįst, bet tolydžio atblokštas tapo. Kitsai vėl bandęs vieną skylę su kartimi matuot, bet toji lyg iš patrankos aukštyn išlėkė.

Naktimis matydavo žmonės Žalnierių nuo vieno ant kito galo link kalnu jodinėjantį, ogi kartais ir gendrolą, tik be galvos, ant kalno stūksantį. Dvaruko užveizdas vienąkart pamatė apyžiegioj mažą vyruką, taip jau nuo vieno galo kito link, ant vienos kojos šokinėjantį.

Suišelis bei Bliza iš Klaipėdos, vėlokai per Ekytės tiltelį parvažiuodamu, pamatė nuo kalno kibirkštis aukštyn lekiant: vos stapterėjusiu iš tikro pažiūrėt, pamatė du raiteliu baltuos rūbuos nuo galų ant vidurio susibėgančiu ir besikertant su kardais, jog visos kibirkštys žarojo. Juodu išsigandusiu pavažiavo be atsižiūrėjimo, todėl nežinojo, ar tuodu peštuku ilgai kirtosi bei kur pradingo.

Pirm daug metų, tą kalną kasdami, atrado plytinį mūrą,, bet vyriausybė patyrus uždraudė kasimą.

Kitas padavimas: Prie srauniosios Akmenės (Dangės), tankių miškelių apsuptas, riogso senas Ekitų piliakalnis. Jo kalno viršūnė – lygi, kaip nupjauta, o viduryje juoduoja apskrita duobė.

Prieš daugelį dešimtmečių ten stovėjusi didi pilis. Aukšta, tvirta ir graži buvo ta pilis, o jos bokštai buvo net aukštesni ir už paties karaliaus pilies bokštus. Bet kas joje gyveno, kas ten linksminosi ar liūdėjo – niekas nežinojo. Niekas nebuvo ten nei žmogaus, nei šiaip kokios gyvos dvasios matęs. Spėliojo, kad pilyje gyvenęs pats piktasis, tačiau ir jo nė vienas savo akimis nebuvo regėjęs.
Vieną tamsią naktį apylinkės žmonės išgirdo baisų triukšmą. Vieniems rodės, kad žmonės šaukia, kitiems atrodė lyg kas bjauriai juoktųsi. Po to staiga vėl viskas nutilo.
Kitą dieną paslaptingosios pilies nebebuvo. Tik ten, kur ji stovėjo, buvo gili, tamsi praraja.
Žmonės išsigandę tvirtino, kad pilis nugrimzdusi į pragarą.
Kartą piemuo, kuris ant kalno bandą ganė, mėgino į tą prarają virve nusileisti. Jis buvo girdėjęs, kad apačioje esą daug aukso, tad jam nebereiksią vargti, kai iš kalno turtų išsinešiąs. Piemuo gal ir nusileido, bet niekuomet nebeišlipo. Kur jis dingo, niekas nežinojo.
Šimtai metų praėjo. Duobė pamažu užslinko, ir daug kas jau užmiršo, kaip ji atsirado. Tik senieji dar atsimena ir savo vaikams ilgais žiemos vakarais pasakoja, kaip nugrimzdusi Ekitų pilis.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *