Jomantų piliakalnis

Jomantų piliakalnis arba Jurgaičių piliakalnis – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Jomantų ir Jurgaičių (Švėkšnos seniūnija) kaimų. Pasiekiamas keliu Inkakliai – Jomantai. Jurgaičiuose ties buvusiomis fermomis pasukus į kairę vakarų kryptimi ir paėjus 450 m link Ašvos.

Piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra Ašvos ir Telšinos upelių santakoje. Jį iš pietvakarių ir šiaurės juosia Telšinos, iš pietų – Ašvos slėnis, rytuose yra 40–50 m pločio dauba. Šlaitai statūs, 7 m aukščio. Aikštelė pailga, 86×25 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, jos rytinį, pietinį ir pietvakarinį kraštą juosia apie 130 m ilgio ir 1–2 m aukščio pylimas. Rytiniame pakraštyje, už daubos esančioje aukštumėlėje, yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos.

Rytinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos. 100 m į rytus nuo papėdės gyvenvietės piliakalnio yra Jurgaičių kapinynas, tyrinėtas 1967 m.

Istorija

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Čia 1993 m. buvo atlikti žvalgomieji tyrinėjimai. Jo metu rytinėje piliakalnio papėdėje ir buvo aptikta gyvenvietė. Tyrinėjimo metu aptikti keramikos radinių, datuojamų I-X a., geležies gargažės gabalai. 1967 m. plačiau tyrinėtas Jurgaičių kapinynas.

Padavimai ir legendos

Sakoma, kad senovėje pilyje, buvusioje ant piliakalnio, gyvenę milžinai, kurie vienu žingsniu nužengdavę į kaimą. Senoliai pasakodavo, kad seniau piliakalnio smaigalyje buvusios durys – skylė, į kurią buvo galima net ilgiausią kartį sukišti. Bet paskui tos durys užgriuvusios. O juk ir šiandien piliakalnio viršuje galima rasti skylių, einančių į piliakalnio vidų.. Tik šių dienų žemaitis pasakys, kad tai kokių gyvūnų urvai…

Padavimas pasakoja, kad piliakalnis buvo supiltas gilioje senovėje apylinkės valdovo Jomanto, nuo kurio piliakalnis ir kaimas gavęs vardą. Pilyje buvę išmūryti akmeniniai rūsiai. Šiame piliakalnyje senovės lietuviai turėję didelę tvirtovę. Kryžiuočiams puolant Lietuvą, Jomantų ir Skomantų piliakalniai buvo didžiausios gynybinės pilys. Už 300 metrų į rytus buvusios karių kapinės. Tikriausiai tai dabar vadinamas Jurgaičių kapinynas.

Kaip pasakoja seni žmonės, vėliau šiame piliakalnyje gyvenę švedai. Spaudos draudimo laikais jo pašlaitėse apylinkės knygnešiai turėjo pasidirbinę rūsius, kur slėpė nuo rusų policijos knygas. Tarpukariu šį piliakalnį labai mėgo jaunuomenė, dažnai čia rengdavo įvairias šventes, gegužines, atvykdavo ekskursijos ir iš Klaipėdos krašto bei kitų miestų. Pats piliakalnis ir jo apylinkė pasižymėjo nuostabiu savo gamtos grožiu.

Kitas padavimas pasakoja, kad tarp tamsiųjų miškų, neįbrendamų balų, ant Ašvos upės kranto, stovi aukšta medžiais apaugusi Jomantų pilis. Pilį supa iš vakarų pusės upė Ašva, šiaurėj upelis Telšena, o iš rytų pusės dengia plati žaliuojanti lanka ir už jos Jurgaičių kaimas. Pats piliakalnis buvo gana didelis: apie 100 metrų ilgio, 50 metrų pločio ir apie 30 metrų aukščio. Piliakalnio krantai – labai statūs, iš rytų ir vakarų pusės galai aukštesni, vidurys platesnis su įlinkimu. Iš vakarų pusės ant piliakalnio buvęs užvažiavimo kelias. Šioje pilyje senovėje gyvenęs apylinkės valdovas Jomantas su savo jauna gražia žmona Aldona. Nuo jo piliakalnis ir šalia esantis kaimas ir gavęs vardą. Kadangi šis piliakalnis stovėjęs netoli sienos, tai ši pilis buvusi didžiausia tvirtovė prieš kryžeivius, ir čia, esą, buvę daug kovų. Senesni apylinkės žmonės pasakoja, kad vidury piliakalnio buvusi skylė – kaminas, ir prieš kelias dešimtis metų ši skylė dar buvusi: paleidus į ją akmenį, jis nukrisdavęs lyg ant grindų, iš ko spėjama, kad piliakalny yra rūsiai.